Kitsilano paplūdimio Vankuveryje krantai buvo nusėti dešimtimis tūkstančių iškepusių ir pūvančių jūrų gyvių, įskaitant moliuskus, midijas, jūrų žvaigždes ir sraiges, rašo livescience.com. Jie žuvo po to, kai birželio pabaigoje Britų Kolumbijos provincijoje ir kituose Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų regionuose įsivyravo rekordiškai aukšta oro temperatūra, kuri birželio 29 dieną Britų Kolumbijos Laitono gyvenvietėje maždaug už 155 km į šiaurės rytus nuo Vankuverio buvo pakilusi net iki 49,6 laipsnio pagal Celcijų, nurodė Kanados meteorologijos tarnyba „Environment Canada“.
Britų Kolumbijos universiteto jūsų biologas Chrisas Harley buvo „priblokštas“, kai užuodęs dvoką rado kalnus žuvusių gyvių. Ch. Harley mano, kad daugiau kaip milijardas smulkiųjų pakrančių gyventojų Sališo jūros, tyvuliuojančios nuo Britų Kolumbijos iki pat JAV Vašingtono valstijos, krantuose tiesiog iškepė nuo nepakeliamos kaitros.
Tokie gyviai kaip moliuskai ir midijos, gyvenantys pakrantės ruože tarp potvynių ir atoslūgių linijų, aukštą oro temperatūrą gali ištverti tik trumpą laiką, sakė jis. Tačiau per kaitros bangą šie nelaimingi jūrų organizmai kepinančios saulės atokaitoje galėjo atsidurti per patį popietės vidurį, kai atoslūgis būna žemiausias. Tai reiškia, kad sausumoje jie galėjo įstrigti daugiau kaip 6 valandoms.
„Midijos krante tam tikrais atžvilgiais prilygsta mažam vaikui, kuris karštą dieną yra paliktas automobilyje, – „CBC News“ sakė Ch. Harley. – Jos būna įstrigusios krante, kol ateina tėvai, šiuo atveju – kol grįžta potvynis. Taigi jos priklauso nuo gamtos malonės ir pačios mažai ką gali padaryti. Šeštadienį, sekmadienį ir pirmadienį (birželio 26 – 28 dienomis) buvo taip karšta, jog jos paprasčiausiai žuvo“.
Kiautuotieji vėžiagyviai taip pat iškepė gyvi Vašingtono valstijos Hudo kanale, kuris priklauso Sališo jūrai. Įmonė „Hama Hama“ paskelbė jų nuotrauką socialiniame tinke „Instagram“ ir tokią padėtį pavadino „katastrofiška“.
Dėl masinės jūrų gyvių žūties laikinai, bet pastebimai suprastės vandens kokybė daugiau kaip 6440 km ilgio Sališo jūros pakrantėje – moliuskai ir midijos padeda filtruoti jūros vandenį nuo patogenų ir cheminių medžiagų, pavyzdžiui, azoto pertekliaus, sakė Ch. Harley. Dvigeldžiai moliuskai taip pat yra mitybos grandinės viduryje, todėl jų žūtis gali turėti įtakos moliuskais mintančių ančių bei jūrų žvaigždžių galimybėms rasti maisto.
Šių jūrų gyvių populiacijos per vienerius ar dvejus metus turėtų atsinaujinti, bet jei karščio bangos bus dažnesnės ir stipresnės, jų poveikis šių organizmų skaičiams gali būti ilgalaikis, pažymėjo biologas.
Paskutinė karščio banga, panašiai pražudžiusi jūrų gyvius, buvo 2019 metais, kai tūkstančiai moliuskų negyvai iškepė Bodigos įlankoje į šiaurę nuo San Fransisko.
„Jeigu mums tai nepatinka, tuomet turime aktyviau mažinti anglies dvideginio emisijas ir imtis kitų priemonių, kad sumažintume klimato pokyčių efektą“, – sakė Ch. Harley.
