Kiemo skverelyje (K. Donelaičio g. 7) vaikščioję ar pro jį ėję žmonės visada matė nedidelį kalnelį, kuris ir slėpė karinį reliktą. Toks – tik trečias išlikęs visame mieste.

Šios savaitės pradžioje statybininkai atkasė įėjimą į po žeme glūdintį stebėjimo postą. Ant storo gelžbetoninio stogo atbrailos, ties įėjimu, iškalta data 1941 bei svastika.

Rastos ir plytų krūvos po žeme, tai buvusi siena priešais du šoninius įėjimus – apsaugoti nuo skeveldrų.

Nedideli bunkeriukai būdavo įrengti šalia strateginių objektų, stebėjimo postuose budėdavo už civilinę saugą atsakingi žmonės. Dabartinės Vaikų ligoninės pastatas suprojektuotas dar 1934 m.

Ten buvo miesto ligoninė, todėl svarbų stebėjimo postą įrengė šalia jos.

Stebėjimo postą bus siūloma įtraukti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Keletas istorinių faktų apie Klaipėdą

Kaip rašoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, pirmąkart Klaipėdos (Cleipeda) vardas minimas aprašant Klaipėdos pilį 1252–1328. Manoma, miestas (vokiškai Memel) ėmė kurtis 13 a. viduryje į rytus nuo pilies buvusioje senosios Danės žiočių saloje.

1525 Klaipėda tapo susikūrusios Prūsijos kunigaikštystės apskrities centru.

1701 Klaipėda tapo susikūrusios Prūsijos karalystės miestu. Napoleonui I okupavus Prūsijos didžiąją dalį, 1807–08 Klaipėda buvo Prūsijos karalių rezidencija. Nuo 1871 Klaipėda tapo Vokietijos imperijos miestu.

1915 03 Klaipėdą trumpam užėmė Rusijos kariuomenė, kuri žudė gyventojus, sudegino svarbiausius pastatus. 1919 Versalio sutartimi Klaipėdos kraštą atskyrus nuo Vokietijos, 1920–23 miestą valdė prancūzai.

1923 po Klaipėdos krašto sukilimo Klaipėda prijungta prie Lietuvos Respublikos. 1939 03 23 Klaipėdą užgrobė nacių Vokietija, į Klaipėdą atvyko ir pats Alodfas Hitleris. Iš miesto į Lietuvą pasitraukė dalis lietuvių ir žydai.

Antrojo pasaulinio karo laikų bunkeris, atkastas Klaipėdos vaikų ligoninės kieme.

1939–45 Klaipėdoje buvo Vokietijos karinė bazė. Nuo 1942 07 Klaipėdą bombardavo Sąjungininkų, nuo 1944 10 – SSRS aviacija.

A.Hitleris Memelio mieste 1939-aisiais, dabartinėje Klaipėdoje.

Po ilgos apgulties 1945 01 28 Vokietijos kariuomenės 28 korpusas (17 300 karių, 60 tankų bei šturmo pabūklų) per Kuršių neriją pasitraukė iš miesto; traukdamiesi vokiečiai susprogdino strateginius miesto objektus. Klaipėdą užėmė SSRS kariuomenės Ketvirtoji smogiamoji armija.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę miesto ekonominę plėtrą labai skatino užsienio investuotojai. 1994 Klaipėda vėl tapo Klaipėdos apskrities centru.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (60)