„Orų tendencijos, kurios mums suteikdavo pakenčiamas vasaros temperatūras ar ilgai lauktas liūtis, keičiasi. Mes tai pastebime, nes kyla karščio bangų intensyvumas ir trukmė bei stipraus lietaus dienų skaičius“, – laikraščiui „Rheinische Post“ sakė PIK mokslininkas Peteris Hoffmannas.

Pasak tyrėjo, Vokietijoje įprastai per vasarą būdavo viena karščio banga, trunkanti apie keturias dienas, tačiau dabar fiksuojamos jau dvi karščio bangos kasmet, o ekstremaliomis vasaromis, tokiomis kaip 2018 ir 2019 m. – net trys ar daugiau.

Karščio banga. ESA/Scanpix nuotr.
Foto: ESA

„Tai yra pokyčiai, kurie greičiausiai tęsis artimiausiais dešimtmečiais, tačiau tai gali būti apribota ilguoju laikotarpiu, jei bus imtasi didelio masto klimato apsaugos priemonių“, – aiškino P. Hoffmannas.
Klimato kaitos aktyvistė Luisa Neubauer ragino įstatymų leidėjus imtis ryžtingų veiksmų kovos su klimato kaita srityje.

„Žmonės ir miestai nėra sukurti tokioms klimato katastrofoms, kančios bus neištveriamos“, – laikraščiui sakė „Fridays for Future“ judėjimo Vokietijoje lyderė L. Neubauer.

Karščio banga. ESA/Scanpix nuotr.
Foto: ESA

Pasak jos, likus trims mėnesiams iki Vokietijos federalinių rinkimų, „būtų pats laikas parodyti, kad ketinate spręsti šią krizę“.

Ekspertai sutinka, kad iki 2030 m. visame pasaulyje būtina padaryti kur kas daugiau, kad temperatūra neišaugtų daugiau nei 2 laipsniais Celsijaus virš iki pramonės revoliucijos fiksuoto vidurkio, kaip 2015 m. Paryžiuje sutarė beveik 200 šalių.

Šiuo metu Žemės oro temperatūra yra 1,2 laipsniais didesnė už ikipramoninį vidurkį.