Dabar Martinas Schwabas su kolegomis iš Ciuricho universiteto (Šveicarija) į pelių su pažeistomis nugaros smegenimis stuburus sušvirkštė du antikūnus - 11C7 ir 7B12. Vaistas į prie pažeidimo vietos esantį cerebrospinalinį skystį buvo pristatomas per osmoso pagrindu veikiantį minisiurbliuką, prijungtą prie plonyčio kateterio. Šis vaisto įvedimo į organizmą būdas nesunkiai gali būti taikomas ir žmonėms, sakė mokslininkai. Antikūnai skatino aksonų – į siūlus panašių neuronus jungiančių ataugų – regeneraciją. Taip gydytos žiurkės galėjo plaukti, nenukrisdamos lipti kopėčių skersiniais bei eiti siauru buomu.

Be to, antikūnų naudojimas nesukėlė hiperalgezijos – būklės, kai netgi silpniausias prisilietimas būna skausmingas. Hiperalgezija būtų požymis, kad susidarė nepageidaujamos neuronų jungtys.

M.Schwabo vadovaujama grupė, bendradarbiaudama su farmacijos pramonės gigante „Novartis“, kūrė antikūnus, kurie būtų tinkami žmonėms gydyti. Mokslininkas sakė, kad artimiausioje ateityje bus pradėti dvejus trejus metus truksiantys klinikiniai antikūnų tyrimai.

„Surinkta pakankamai eksperimentinių duomenų, kad šiuos tyrimus būtų galima vertinti optimistiškai“, - sakė Kembridžo universiteto neurologas Robinas Franklinas.

Blokuojant vien Nogo visiškas funkcijų atsistatymas vis dėlto negarantuojamas, sakė mokslininkų grupės narė Lisa Schnell. Labiau tikėtina, kad šie antikūnai bus dalis kombinuoto metodo, taikomo nugaros smegenų pažeidimams gydyti. „Mums vis dar reikia tilto, kuris jungtų pažeistą nervą su kita nugaros smegenų dalimi“, - sakė mokslininkė. Be to, kad nervai augintų aksonus ir liktų veiksnūs, jiems taip pat reikalingas augimo faktorius.

Šioje srityje dirba Londono universiteto koledžo mokslininkas Geoffrey Raismanas. Jis tikisi nervų atauginimą stimuliuojančias medžiagas tiekti į pacientų nugaros smegenis transplantuojant jų pačių prie nosies nugarėlės esančias ląsteles. Tos ląstelės išsiskiria savo gebėjimu skatinti pažeistų nervinių skaidulų regeneraciją. Toks gydymo metodas pateikė perspektyvius rezultatus gydant paralyžiuotus šunis. Po persodinimo šunys iš dalies atgavo kojų judesius. Šio metodo klinikinius bandymus tikimasi pradėti šiais metais.

Eksperimentą su šunimis atlikęs veterinarijos chirurgas Nickas Jeffery iš Kembridžo universiteto (D.Britanija) įspėja, kad nederėtų eksperimento su gyvūnais rezultatų iš karto taikyti ir žmonėms. Nors esama pagrindo optimistiškai tikėtis, kad antikūnai sėkmingai blokuos žmonių Nogo baltymus, visgi gali būti tam tikrų skirtumų tarp žmonių ir žiurkių funkcijų atkūrimo galimybių, sakė mokslininkas. Be to, blokavus Nogo žmonių organizmuose galbūt bus užregistruota naujų, iki šiol nežinomų tokio gydymo poveikių.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)