Nešančioji raketa „Long March 2F“ iškėlė erdvėlaivį „Shenzhou 12“, susijungsiantį su stotimi „Tiangong“, kur įgulos nariai praleis tris mėnesius.

Tiesiogiai transliuojant valstybinei televizijai raketa startavo 9 val. 22 min. vietos (4 val. 22 min. Lietuvos) laiku iš Dziučiuano kosminio centro Gobio dykumoje Kinijos šiaurės vakaruose, paskleisdama dūmų debesis žydro dangaus fone.

Po 10 minučių ji pasiekė orbitą; tuomet erdvėlaivis atsiskyrė nuo raketos, o skrydžių valdymo centre mėlynas uniformas vilkintys inžinieriai pradėjo ploti.

Valstybinis transliuotojas CCTV tiesiogiai rodė vaizdą iš erdvėlaivio vidaus, kur trys astronautai pakėlė savo šalmų skydelius.

Vienas jų šypsojosi ir mojavo kamerai. Kitas vartydamas skrydžio žurnalą pakėlė rašiklį, ir šis liko kyboti ore, esant nesvarumui.

„Shenzhou 12“ išorėje esančios kameros tiesiogiai transliavo Žemės vaizdus.

„Kaip pranešama iš Pekino aerokosminio valdymo centro, raketa „Long March 2F“ pasiuntė pilotuojamą erdvėlaivį „Shenzhou 12“ į nustatytą orbitą“, – sakė Dziučiuano palydovų leidimo centro direktorius Zhang Zhifenas.

Kinijos astronautai išskrido į naująją kosminę stotį.
Foto: Scanpix

„Saulės elementai sėkmingai išsiskleidė, ir dabar skelbiame „Shenzhou 12“ paleidimą visiška sėkme“, – pridūrė jis.

Per ceremoniją prieš startą trys astronautai, jau apsivilkę skafandrus, buvo pasveikinti gerbėjų ir kosminės pramonės darbuotojų minios, sudainavusios patriotinę dainą „Be Kinijos komunistų partijos nebūtų Naujosios Kinijos“.

Misijai vadovauja Nie Haishengas – apdovanojimų pelnęs Kinijos liaudies išvadavimo armijos (PLA) oro pajėgų lakūnas, jau dalyvavęs dviejuose skrydžiuose į kosmosą.

Du kiti įgulos nariai, kurie Kinijoje vadinami „taikonautais“, taip pat yra kariškiai.

Gyvenimas kosmose

Per tolesnes 4–6 valandas erdvėlaivio orbita dar bus kelis kartus koreguojama, kad jis pasiruoštų susijungti su kol kas vieninteliu iškeltu kosminės stoties moduliu „Tianhe“, CCTV sakė misijos vyriausiojo konstruktoriaus pavaduotojas Gao Xu (Gao Siu). Pasak jo, susijungimas turėtų įvykti apie 16 val. Pekino (11 val. Lietuvos) laiku.

Anksčiau per skrydžius į Kinijos eksperimentines kosmines stotis susijungimas įvykdavo tik praėjus dviem dienoms po starto. Smarkiai sutrumpintas skrydžio laikas yra „daugybės proveržių ir inovacijų“ rezultatas, pabrėžė Gao Xu.

„Taigi, astronautai galės gerai pailsėti kosmose, todėl jie turėtų mažiau pavargti“, – pridūrė pareigūnas.

Tarp kitų patobulinimų yra didesnis skaičius automatinių arba per atstumą valdomų sistemų. Tai irgi turėtų „reikšmingai sumažinti krūvį astronautams“, nurodė Gao Xu.

„Tianhe“ modulis į orbitą buvo iškeltas balandžio 29 dieną.

Kinijos astronautai išskrido į naująją kosminę stotį.
Foto: Scanpix

Kiekvienas astronautas stotyje turės po atskirą gyvenamąjį modulį, taip pat bendrą tualetą, valgomąjį ir ryšių centrą. Iš pastarojo bus galima siųsti elektroninius laiškus, taip pat palaikyti abipusį vaizdo ryšį su valdymo centru.

Pareigūnai patikino, kad įgulai skirtas maisto atsargas sudaro 120 rūšių maistingi ir skanūs produktai, o gerą fizinę būklę astronautams padės palaikyti treniruokliai – bėgimo takeliai ir dviračiai, pritaikyti kosmoso sąlygoms.

Pilotuojamą kosminę misiją Kinija surengė pirmąkart per beveik penkerius metus.

Kinijos pilotuojamųjų kosminių skrydžių programos pareigūnė Huang Weifen sakė, kad įgulos nariai per šią misiją dukart išeis į atvirą kosmosą, kur dirbs po 6–7 valandas.

Pasak jos, astronautai dėvės naujai sukurtus darbui stoties išorėje pritaikytus skafandrus.

Ši misija itin svarbi Kinijos prestižui, Pekinui ruošiantis liepos pirmąją paminėti valdančiosios Komunistų partijos įkūrimo 100-ąsias metines ir jau pradėjus didelę propagandos kampaniją.

Kad pasiruoštų misijai, įgulos nariai treniravosi daugiau kaip 6 tūkst. valandų, įskaitant pratybas dėvint skafandrus ir imituojant nesvarumo sąlygas baseine.

Kinijos astronautai išskrido į naująją kosminę stotį.
Foto: Scanpix

Iki kitų metų pabaigos Kinijos kosmoso agentūra planuoja paleisti iš viso 11 raketų, įskaitant tris kitas pilotuojamas misijas. Įgyvendinant šią programą į orbitą bus iškelti du laboratorijų moduliai, išplėsiantys 70 tonų stotį, taip pat bus nugabenta atsargų ir įgulų narių.

Kinijos užmojus įsirengti nuolatinį orbitinį postą skatino JAV draudimas šios šalies astronautams dalyvauti Tarptautinės kosminės stoties (TKS) programoje.

TKS, pastatyta bendradarbiaujant JAV, Rusijai, Kanadai, Europai ir Japonijai, turėtų baigti darbą 2024 metais, nors NASA neatmeta galimybės, kad ji galėtų veikti ir po 2028 metų.

„Tiangong“ bus daug mažesnė negu TKS ir turėtų veikti mažiausiai 10 metų.

Kinija sakė, kad jos kosminės stoties projektas bus atviras tarptautiniam bendradarbiavimui, bet kol kas nepaskelbė konkrečių detalių.

„Norime vykdyti tarptautinį bendradarbiavimą su bet kuria šalimi, įsipareigojusia kosmosu naudotis taikiems tikslams“, – žurnalistams trečiadienį sakė Kinijos pilotuojamų kosminių skrydžių agentūros (CMSA) atstovas Ji Qimingas.

Kosminės programos vyriausiasis konstruktorius Zhou Jianpingas sakė, kad „užsieniečiai astronautai kada nors neabejotinai atvyks į Kinijos kosminę stotį“.

„Keletas šalių išreiškė norą tai padaryti, ir mes ateityje būsime tam atviri“, – pridūrė jis.

Pekinas kovo mėnesį paskelbė taip pat planuojantis kartu su Rusija įrengti atskirą Mėnulio kosminę stotį. Šią savaitę abi šalys paskelbė potencialaus bendradarbiavimo gaires.