Lygumoje atsiradusios kopos dažnai yra šiek tiek išlenktos, o vienas jų šlaitas – nuožulnesnis už kitą. Bet šioje nuotraukoje matomos kopos susiformavo Marso krateryje ir yra daug simetriškesnės, nei įprastai. Greičiausiai taip nutiko dėl kintančios vėjo krypties. Kopos, beje, yra tamsios juostos, o šviesios linijos – žemumos, pilnos stambesnio žvirgždo ir riedulių.

Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje astrofizikas, fizinių mokslų daktaras, docentas Aloyzas Pučinskas teigia: „Marsas – Saulės sistemos planeta, ketvirtoji pagal nuotolį nuo Saulės. Priklauso Žemės grupės planetoms. Marsas skrieja aplink Saulę elipsine orbita 24,13 km/s vidutiniu greičiu. Marso nuotraukose iš arti aiškių žemynų ir jūrų skirtumų nematyti. Pietinio ir šiaurinio Marso pusrutulių reljefas nevienodas. Pietiniame chaotiškame paviršiuje gausu meteoritinių kraterių.

Marsas
Foto: Scanpix

Marso paviršių dengia dulkės ir smėlis, peizažą paįvairina pavieniai dideli akmenys. Retą Marso atmosferą sudaro anglies dioksidas (95,3 proc. tūrio), azotas (2,7 proc.), argonas (1,6 proc.), deguonis (0,13 proc.), anglies monoksidas (0,07 proc.), vandens garai (0,03 proc.) ir kita.

Įrodyta, kad praeityje Marse būta daug vandens. Iš erdvėlaivių nuleisti Marso važiuokliai uolienose aptiko mineralų, pvz., hematito, getito, kurie galėjo susidaryti tik drėgnoje terpėje arba vandenyje. Vanduo paliko daug pėdsakų Marso paviršiuje.

Tai vingiuotos upių vagos su intakais, salelėmis ir sąnašomis žiotyse, kanjonai, terasos, griovos ir kita. Manoma, prieš 3–4 mlrd. m. Marsą gaubė tankesnė ir šiltesnė atmosfera, jame buvo ežerų, jūrų ir upių. Galėjo atsirasti ir gyvybė“.