Naujoje leidyklos „Eugrimas“ išleistoje knygoje „Ateitis greitesnė, nei manote“ remiantis įvairiais moksliniais straipsniais ir tyrimais prognozuojama, kaip gyvensime netolimoje ateityje, po dešimtmečio.

Ištrauka iš Peterio H. Diamandiso ir Steveno Kotlerio knygos „Ateitis greitesnė, nei manote“.

Dirbtinis intelektas artimoje ateityje dar labiau pakeis mūsų apsipirkimo įpročius. Žymūs futuristai Peteris H. Diamandis ir Stevenas Kotleris prognozuoja, kad prekybos centrai gali išnykti.
Foto: Scanpix


2026 metų balandis Čikagoje. Diena išaušo šalta ir lietinga... Jūs turėtumėte susitikti su mama papietauti, bet pamiršote paltą. Važiuodamas savieigiu „Uber“ per miesto centrą internete greitai susirandate, kur parduodamos naujos ekologiškos veganiškos odinės striukės, apie kurias esate girdėjęs – oda, iš kurių jos pasiūtos, buvo išauginta iš kamieninių ląstelių nepakenkiant karvėms.

Taigi ekrane spaudžiate mygtuką „Domina“, įsidedate telefoną į kišenę ir pamirštate. Parduotuvės DI sąsaja užmezga ryšį su jūsų telefono DI ir automatiškai nukreipia taksi kitur. Atvykęs suprantate, kad patekote į vieną iš tų „amatininkų krautuvėlių“, kuriose dar dirba žmonės. Moteris vardu Silvija pasitinka jus prie durų ir paduoda jūsų išsirinktą veganišką odinę striukę.

Striukė puikiai tinka, ir tai nenuostabu – prieš keletą mėnesių naudodamiesi modifikuotu „Wii“ jutikliu telefonu nuskenavote kiekvieną savo kūno lopinėlį. Jūsų laikais beveik kiekvienuose batuose įtaisyti svorio jutikliai, tad jeigu juosmens apimtis keičiasi, keičiasi ir nuskenuotas kūno atvaizdas.

Taigi dar gerokai prieš jums įžengiant į parduotuvę, jūsų telefonas ir parduotuvės kompiuteriai, žinoję jūsų kūno sudėjimą, bus spėję parinkti tinkamą drabužį. Be to, norint sumokėti už prekę, nebereikia stovėti eilėje. Įvairios kameros ir jutikliai stebi jus ir striukę, todėl jums išeinant pro duris kaina akimirksniu nuskaičiuojama iš jūsų banko sąskaitos. Arba iš jūsų sąskaitos kriptovaliuta. Be to, jutikliai žino ir tai, jog šioje parduotuvėje lankotės pirmą kartą, jie bando jus suvilioti sugrįžti, išsiųsdami žinutę su skaitmeniniu kuponu, kuris kitam pirkiniui leis pritaikyti 25 procentų nuolaidą.

Tuo metu, kol vyksta atsiskaitymo operacija, lentynoje, kurioje kabojo ši striukė, įmontuoti jutikliai perspėja parduotuvės dirbtinį intelektą (DI) apie parduotą prekę. DI užsako iš gamintojo kitą striukę ir siunčia darbuotojui žinutę, kad reikia užpildyti tuščią lentyną. Be to, pasirodo, kad tai jau trečia veganiškos odos striukė, parduota per dvi dienas, taigi atsargų valdymo sistema pastebi šią tendenciją ir dėl visa ko užsako dar porą atsarginių populiarių dydžių striukių. Šis scenarijus ne toks ir tolimas.

Tiesą sakant, jam įgyvendinti tereikia daiktų interneto, o šios technologijos įtaka mūsų pasaulyje vis didėja, taigi kai prie jo prijungs vis daugiau įrenginių, visa tai nutiks beveik automatiškai. Poveikis bus įspūdingas. Remiantis „McKinsey“ atliktais tyrimais, 2025 m. daiktų interneto vertė mažmeninės prekybos sektoriuje sieks nuo 410 mlrd. iki 1,2 trln. JAV dol. Be to, nemaža dalis šių technologijų naudojama jau dabar. Pavyzdžiui, jau veikia automatinės kasos, išlaisvinančios pirkėjus nuo būtinybės laukti varginančioje eilėje. Su šia naujove „Amazon“ supažindino amerikiečius 2018 m. sausį, kai Sietle buvo atidaryta pirmoji „Amazon Go“ parduotuvė. Kitais metais „Amazon Go“ pakvietė pirkėjus į dar septynias parduotuves, o iki 2021 m. planuoja atidaryti dar tris tūkstančius jų.

Tokių prekybos centrų, kokie dar egzistuoja šiandien, ateityje greičiausiai nebeliks.
Foto: Scanpix

Pasak „The New York Times“, „pro parduotuvės turniketus pereinama tarsi leidžiantis į metro, o apsipirkimo procesas labiau primena vagystę iš parduotuvės“. Įeidami pirkėjai nuskaito dvimatį kodą iš savo telefonų, o dirbtinis intelektas pasirūpina visais kitais dalykais. Kameros seka klientų judėjimą tarp lentynų, o svorio jutikliai stebi produktus. Galite čiupti norimą prekę, įsimesti į kuprinę ir eiti namo. Išėjus iš parduotuvės, įsigytų prekių vertė automatiškai nurašoma nuo jūsų „Amazon“ sąskaitos. Ir vėl kalbama apie apsipirkimą be papildomų kliūčių. Ilgos eilės atbaido klientus. Be to, kasininkams reikia mokėti atlyginimus.

Konsultacinė įmonė „McKinsey“ apskaičiavo, kad sumažinus darbuotojų skaičių (vienintelis „Amazon Go“ parduotuvės darbuotojas yra asmuo, prie alkoholinių gėrimų skyriaus tikrinantis asmens dokumentus), automatinės kasos iki 2025 m. leis mažmenininkams per metus sutaupyti nuo 150 iki 380 mlrd. JAV dol. Būtent todėl „Amazon“ – ne vienintelė įmonė, žengianti į ateitį be kasininkų.

Startuolis iš San Fransisko „v7labs“ tokius pokyčius padeda įgyvendinti visiems jų pageidaujantiems mažmenininkams, o Kinijoje „Alibaba“ parduotuvės be kasininkų „Hema“ buvo išbandytos net dvejais metais anksčiau, negu analogiškos „Amazon“ parduotuvės. Be to, jau sukurta išmaniųjų lentynų technologija, kuri, naudodamasi etiketėmis su radijo dažnio identifikatoriais ir svorio jutikliais, nustato, kada prekė buvo paimta. Ši naujovė apsaugo nuo vagysčių, automatizuoja atsargų papildymą ir užtikrina, kad prekės visada bus tinkamai sudėtos lentynose.

Bendrovė „Intel“ šiandien siūlo lentynas su įmontuotais ekranais. Rytoj išmaniąsias lentynas papildys dirbtinis intelektas, ir jos galės bendrauti. Norite sužinoti, ar džemperį, kurį laikote rankose, galima valyti tik cheminėje valykloje? Tiesiog paklauskite to lentynos. Gali būti, kad didžiausios permainos mažmeninėje prekyboje bus susijusios su tiekimo grandinės valdymu. Dar 2015 m. „Cisco“ tyrimas parodė, kad daiktų interneto sprendimai šiam sektoriui turės daugiau nei 1,9 trilijono dolerių įtaką. Ir šis skaičius pagrįstas.

Dirbtinis intelektas gali aptikti tokius duomenų dėsningumus, kokių nesugeba aptikti žmogus. Tai reiškia, kad kiekviena tiekimo grandinės grandis – atsargų lygis, reikalavimai tiekėjams, paklausos prognozavimas, gamybos planavimas, transporto valdymas ir kt. – patirs revoliucinius pokyčius. Ir tai įvyks jau netrukus. Septyniasdešimt procentų mažmeninės prekybos ir gamybos įmonių šiuo metu skaitmenina visus savo logistikos operacijų aspektus. Dar svarbiau tai, kad šie esminiai pokyčiai vyksta dar prieš į mažmeninę prekybą įsiveržiant robotams.

Tokių prekybos centrų, kokie dar egzistuoja šiandien, ateityje greičiausiai nebeliks.
Foto: Scanpix

Prognozuoja prekybos centrų išnykimą

Anksčiau šiame skyriuje mintimis atlikome eksperimentą, persikeldami maždaug į 2026 metus, kai jutiklių, tinklų ir dirbtinio intelekto konvergencija visiškai pakeis apsipirkimo procesą. Dabar atėjo metas dar vienam eksperimentui – pasukime laikrodį dar kelerius metus į priekį, o prie mažmeninės prekybos pridėkime dar kelias technologijas.

Sveiki atvykę į saulėtą Dalasą 2029 m. balandžio 21 d. Rytoj turite dalyvauti labdaros vakarienėje, bet neturite, kuo apsirengti. Vis dėlto jums visiškai nesinori praleisti dienos prekybos centre. Puiku. Jūsų kūno vaizdo duomenys vis dar galioja, nes buvo nuskaityti tik prieš savaitę.

Užsidėkite VR akinius ir pasikalbėkite su savo DI, kurį pavadinote žinomu vardu J.A.R.V.I.S (nes jūsų bendraautoris, atrodo, nesiliauja žavėjęsis „Geležiniu žmogumi“). Dabar tereikia pasakyti: „Noriu įsigyti suknelę rytojaus renginiui.“ Po akimirkos teleportuositės į virtualią drabužių parduotuvę, visiškai nesugaišdama laiko kelionei. Jums nereikės laviruoti tarp automobilių greitkelyje, ieškoti vietos aikštelėje arba stengtis prasibrauti pro daugybę vaikiškų vežimėlių. Vietoj to atsiduriate asmeninėje drabužių parduotuvėje. Visų drabužių dydis pritaikytas būtent jums. Visų.

Be to, čia galite peržiūrėti beveik visų planetos dizainerių ir modeliuotojų kūrinius. Galite paprašyti J.A.R.V.I.S. parodyti, kas populiaru Šanchajuje, ir akimirksniu įsijungs madų demonstracija. Visi modeliai ant podiumo panašūs į jus, tik apsirengę, kaip madinga Šanchajuje. Suskamba telefonas – skambina jūsų geriausia draugė. Naudodamasi savo virtualiosios realybės akiniais ji prisijungė prie jūsų parduotuvėje. Kol kalbatės, jūsų DI klausosi, ir jūsų komentarai tampa komandomis. Pakanka ištarti: „Norėčiau juodų batelių prie savo naujosios suknelės“, ir čia pat atsiranda puikiai jums tinkančių batų lentynos. Visgi nė viena pora jūsų nesužavi. „Įdomu, kaip ši suknelė atrodytų su atlasiniais „Jimmy Choos“ bateliais, kuriuos turi spintoje?“ – svarsto draugė. Galima patikrinti.

Tokių prekybos centrų, kokie dar egzistuoja šiandien, ateityje greičiausiai nebeliks.
Foto: Scanpix

Kiekvienam fiziniam drabužiui, kurį turite realiame pasaulyje, virtualioje erdvėje sukurtas skaitmeninis antrininkas. Pasakote savo pageidavimą DI ir jau matote save su šiais bateliais. Jums baigus rinktis drabužius, dirbtinis intelektas apmokės sąskaitą. Kol sandėlyje esantis trimatis spausdintuvas spausdins jūsų naujuosius drabužius, o bepilotė skraidyklė bus ruošiama juos išsiųsti, į jūsų asmenines atsargas bus įtraukta skaitmeninė pirkinių versija, kad juos būtų galima panaudoti virtualiesiems apsipirkimams ateityje. Kiek visa tai kainavo? Čia nebuvo jokių tarpininkų, taigi maždaug perpus mažiau, nei būtumėte sumokėjusi parduotuvėje.

Grįžkime į šiandieną ir panagrinėkime šią ateitį. Trimatis kūno skenavimas jau taikomas. Tokios bendrovės kaip „Levi’s“ ir „Bloomingdales“ kai kuriose savo parduotuvėse įrengė specialias kabinas, kuriose naudojant infraraudonųjų spindulių pagrindu veikiančias gylio jutimo ir vaizdinimo technologijas atliekamos tikslios skaitmeninės kūno paviršiaus kopijos. Nuo jų neatsilieka ir tokie prekių ženklai kaip „Nike“, „Boss“ ir „Armani“. Be to, šias technologijas taiko ne tik žymiausių prekių ženklų savininkai. „Bombfell“ yra kasdienių vyriškų drabužių prenumeratos paslauga, sujungianti žmones ekspertus ir dirbtinį intelektą. Naudojantis šia paslauga galima rinktis iš daugiau nei aštuoniasdešimties skirtingų prekių ženklų, o įsigyta prekė bus jums išsiųsta pasirinktu būdu. Į šį procesą įsitraukia ir elektroninės parduotuvės.

Štai „Amazon“, norėdama padėti klientams prisitaikyti drabužius, 2017 m. įsigijo trimačio kūno nuskaitymo startuolį „Body Labs“. Ši funkcija prieinama per „Prime Wardrobe“. Dirbtiniu intelektu apdovanotas mados konsultantas irgi pasirengęs jums patarnauti – jį galite rasti „Amazon“ ir „Alibaba“ elektroninėse parduotuvėse. Per kasmetį išpardavimą Vienišių dienos proga „Alibaba“ koncepcinė parduotuvė „FashionAI“ teikia pasiūlymus remdamasi giliuoju mokymusi ir žmonių ekspertų patarimais bei parduotuvių atsargomis – taip gaunama nemaža dalis iš maždaug 25 mlrd. JAV dol. tos dienos pajamų.

Panašiai veikia ir „Amazon“ apsipirkimo algoritmas, kuris asmeninius patarimus dėl aprangos duoda vadovaudamasis kliento pageidavimais ir socialinėje žiniasklaidoje apie jį surinkta informacija. O ką būtų galima pasakyti apie apsipirkimui skirtą virtualiosios realybės sistemą? Bendradarbiaudama su Londono mados koledžu „Microsoft“ sukūrė „Hololux“ – mišriosios realybės parduotuvę, kuri jau laukia klientų. Su ja susieti VR akiniai leidžia apsipirkti bet kurioje pasaulio vietoje, kur veikia mišrioji realybė. Norite apžiūrėti „Prada“ parduotuvę, esančią prestižiniame Londono verslo rajone? Jokių problemų.

Štai tokia ateitis laukia apsipirkimo – jis dematerializuojamas, demonetizuojamas, demokratizuojamas ir delokalizuojamas. Kitaip tariant, tai reiškia prekybos centrų pabaigą. Žinoma, jeigu palauksite dar kelerius metus, galėsite išsikviesti savivaldį oro taksi ir nuskristi tiesiai į „Westfield’s Destination 2028“ pasimėgauti ten siūloma patirtimi. Taigi galbūt visiškos pabaigos ir pavyks išvengti. Bet kokiu atveju tai reiškia, kad ateities mažmeninės prekybos pasaulis bus apverstas aukštyn kojom.