Mokslininkai pagal surinktus duomenis apskaičiavo, kad dėl šių tirpstančių ledynų per metus vandenynų lygis pakilo atitinkamai 0,21 mm ir 0,05 mm. Kaip praneša ESA, viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl kyla vandenynų lygis – tai klimato šiltėjimas ir dėl to spartėjantis ledynų tirpsmas.
Nepaisant šios grėsmės, ledynų masės mažėjimas daro didelę įtaką šimtams milijonų pasaulio gyventojų, įsikūrusių pakrantėse ir gyvenančių šalia ledynų – čia jiems gresia net ir gėlo vandens atsargų stygius.
Todėl dėl minėtų priežasčių pokyčių stebėjimas visuose pasaulio ledynuose yra itin svarbus. Be to, remiantis ESA „CryoSat-2“ palydovo misijos duomenimis, galima įvertinti, kiek ledo nuo 2010 metų buvo prarasta Aliaskos įlankos ir Azijos kalnų ledynuose.
Stebėti ir tyrinėti ledynus visame pasaulyje yra sudėtinga užduotis dėl jų kiekio, dydžio, plotų, kuriuose jie užima ir nuošalių teritorijų, į kurias sudėtinga pakliūti. Ledynams išmatuoti naudojama daugybė palydovinių prietaisų, tačiau radarinis altimetras (aukščiamatis) tokioms užduotims iki šiol buvo naudojamas retai.
Įprastai palydoviniai radariniai altimetrai naudojami jūros lygio pokyčiams arba didelių ledo kepurių (skydų), pavyzdžiui, Arktyje arba Grenlandijoje, pokyčiams stebėti. Duomenys apskaičiuojami matuojant laiką, kurio prireikia signalui nuo palydovo nukeliauti iki žemės paviršiaus ir sugrįžti atgal. Kas kartą atsidūręs toje pačioje pozicijoje kosmose palydovas išmatuoja paviršiaus aukštį (t. y. atstumą, esantį nuo jo).
Tačiau išnaudoję maksimalias šio palydovo galimybes ESA mokslininkai apskaičiavo ir ledynų tirpsmo spartą Aliaskos įlankoje ir Himalajuose.
Programos „Earthwave“ narė Livia Jakob paaiškino, kad viena iš unikalių šio duomenų rinkinio savybių yra galimybė stebėti itin aukštos rezoliucijos ledo formavimosi ir jo tirpimo tendencijas tiek laiko, tiek erdvės aspektais.
„Tai leidžia mums atrasti tendencijų pokyčius, tokius kaip dėl klimato kaitos prasidėjusį ledo tirpsmo spartėjimą 2013-aisiais Aliaskos įlankoje“, – teigė L. Jakob.
Kaip paaiškėjo išanalizavus palydovo surinktus duomenis, ledo sluoksnio mažėjimas fiksuojamas visuose pasaulio ledynuose, išskyrus Karakoram-Kunlun ledyne Himalajuose, tačiau šis fenomenalus atvejis mokslui yra žinomas kaip „Karakoram“ anomalija.
Edinburgo universiteto mokslininkas Noelis Gourmelenas teigė, kad stebėtina tai, jog vos per dešimtmetį tiek Aliaskos įlankos, tiek Himalajų ledynai prarado 5 proc. savo ledo kiekio. „Taip pat stebėtinos ir „CryoSat-2“ galimybės, mat ledynų matavimai naudojant radarinį aukščiamatį yra antrinė jo funkcija, tačiau tai pasitarnauja tokių atokių ir topografiškai kompleksiškų vietovių, kaip Aliaskos įlanka ar Himalajų kalnai, tyrimams“, – tikino N. Gourmelenas.
Šis tyrimas parodė, kad unikalus itin aušktos rezoliucijos radarinio altimetro duomenų rinkinys suteikia reikšmingos informacijos skaičiuojant ir suprantant ledynų pokyčius globalioje skalėje.
Plačiau apie tyrimus: https://tc.copernicus.org/articles/15/1845/2021/
