ltravioletinės Saulės spinduliuotės indeksas (UVI) – rodiklis įvertinantis UV spinduliuotės intensyvumą. UVI indekso reikšmės yra grupuojamos į kategorijas ir nurodo apsaugos nuo Saulės reikalingumo laipsnį. Kuo aukštesnės UVI indekso reikšmės yra fiksuojamos, tuo stipriau UV spinduliai sukelia neigiamą poveikį žmogaus sveikatai (ypatingai pažeidžiama oda ir akys).
Kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, šeštadienį ir sekmadienį daugelyje Lietuvos vietų UVI sieks net 6 kategoriją, t.y. UVI bus aukštas, lauke būtina apsauga nuo žalingų saulės spindulių.
Lietuvoje UVI svyruoja intervale nuo 1 (žemas) iki 8 (labai aukštas). Aukščiausios reikšmės fiksuojamos pirmaisiais vasaros mėnesiais (birželį ir liepą), dėl didesnio Saulės aukščio (kuo jis didesnis, tuo trumpesnis spindulio kelias atmosferoje ir tuo mažiau UV absorbuojama atmosferos) bei vyraujančių plonesnių, persišviečiančių debesų, kurie sulaiko žymiai mažesnį UV spinduliuotės kiekį.
Todėl labai svarbu stebėti UV spinduliuotės kiekį ir sekti šio indekso prognozes (kurios talpinamos mūsų internetinėje svetainėje) siekiant išvengti neigiamų šio elemento sukeliamų pasekmių.
UVI indekso reikšmių ir apsaugos lygio skirstymas:
• 0-2 – UVI žemas , apsaugos lygis minimalus (gali būti skrybėlė);
• 3-5 – UVI vidutinis , apsauga – skrybėlė, akiniai, apsauginio kremo saulės apsaugos faktorius (SAF) ne mažiau kaip 20;
• 6-7 – UVI aukštas, apsauga – kas išvardyta aukščiau, o tarp 11–15 val. geriau būti pavėsyje.
• 8-10 – UVI labai aukštas, ekstremali apsauga, t. y. Geriau į lauką neiti.
Apie ultravioletinę Saulės spinduliuotę ir jos poveikį žmogui
Energijos masė, judanti nuo Saulės link mūsų šviesos greičiu, turi bendrą pavadinimą elektromagnetinė spinduliuotė arba šviesa. Nešamą energijos kiekį lemia bangos ilgis (dažnis) – kuo mažesnis bangos ilgis, tuo didesnė energija. Žmogaus akis jautri tik tam tikrai šio srauto daliai (400–700 nm), vadinamai matomąja šviesa (1 nm =10-9 m). Spektro dalis, pagal bangos ilgį esanti už mėlynosios dalies, vadinama ultravioletine (UV). Ji paprastai dalijama į:
1. UVA, bangos ilgis 315–400 nm;
2. UVB, bangos ilgis 280–315 nm;
3. UVC, bangos ilgis 100–280 nm.
Paveikia net DNR
Iš jų pavojingiausia dalis, pasiekianti Žemės paviršių, yra UVB. Ji turi poveikio žmogaus sveikatai, t. y. gali būti tam tikrų vėžio rūšių priežastis, veikia augalų ir gyvūnų DNR.
Potencialiai pavojingiausia yra UVC energija, bet ji beveik nepasiekia Žemės paviršiaus. UVB irgi yra labai stipriai sugeriama atmosferoje, o Žemę pasiekia tik maža jos dalis. UVA ozonas absorbuoja silpniau, išsklaido arti Žemės paviršiaus. Iš bendro UV kiekio, pasiekiančio Žemės paviršių, apie 94 proc. yra UVA ir 6 proc. UVB.
Atmosferos ozonas – tai gyvybės apsauga nuo pavojingų UV spinduliuotės komponentų. Atmosferos procesai gali veikti apsaugos lygį aukštutinėje atmosferoje. Ozonas atmosferoje mažėja dėl:
1. cheminių procesų, vykstančių dėl ozoną ardančių medžiagų;
2. stratosferos meteorologijos pokyčių, t. y. klimato pasikeitimų ir dujų (natrio junginių) būsenos.
Atmosferos ozono plonėjimas stratosferoje leidžia augti UVB lygiui prie Žemės paviršiaus ir didina gyvų organizmų DNR pokyčių pavojų. Sumažėjus ozono kiekiui 1%proc., UVB kiekis gali padidėti 2 proc. Todėl labai svarbi UV spinduliuotės stebėsena Žemės paviršiuje. Viena iš tam skirtų priemonių yra UV indeksas (UVI).
UV spinduliuotės poveikis sveikatai
Mažų UV spinduliuotės kiekių žmonėms reikia vitamino D gamybai. Ji taip pat naudojama kai kurioms ligoms (pvz., rachitui, žvynelinei ar egzemai) gydyti. Tai daroma esant griežtai medicininei kontrolei, apie gydymo naudą su mažiausia neigiamo poveikio rizika sprendžia specialistai. Ilgalaikis UV spinduliuotės poveikis žmogui gali sukelti ūminius ir chroniškus odos, akių ir imuninės sistemos pakenkimus.
Labiausiai žinomas ūmus per ilgo buvimo saulėje efektas yra apdegimas. Per ilgą laiką UV skatina degeneracinius ląstelių, audinio skaidulų ir kraujagyslių pakitimus bei ankstyvą odos senėjimą. UV taip pat gali būti akių uždegiminių procesų (fotokeratito – akies ragenos uždegimo) priežastis.
Chroniški (ilgalaikiai) efektai jungia dvi dideles visuomenės sveikatos problemas – odos vėžį ir kataraktą. Kasmet pasaulyje konstatuojama milijonai nemelanominio ir melanominio odos vėžio atvejų. Jeigu pirmasis gali būti chirurgiškai pašalinamas ir retai būna mirtinas, tai piktybinė melanoma šviesiaodžiams žmonėms realiai yra mirtina.
Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos įvertinimą daugiau kaip 20 proc. kataraktos atvejų gali būti dėl UV poveikio, ypač valstybėse arti pusiaujo. Augantis žmonių aktyvumas lauke ir pasikeitusi deginimosi kokybė yra per ilgo buvimo saulėje priežastis.
Daugeliui žmonių atrodo, kad intensyvus įdegis yra normalu. Nelaimei, ne tik vaikai ir jaunuoliai, bet ir tėvai supranta įdegimą kaip patrauklumo ir geros sveikatos simbolį. Turime žinoti apie galimą UV pavojų sveikatai ir siekti gyvenimo būdo pokyčių, kurie sustabdytų dabartinį odos vėžio atvejų didėjimą. Efektyvios švietimo programos, skiriant finansavimą sveikatos apsaugos sistemai (ypač odos vėžio ir kataraktos gydymui, kuriam pasaulyje išleidžiami milijardai), gali stiprinti nacionalinę ekonomiką.
UVI visada pateikiamas vietos saulės vidurdieniui, t. y. momentui, kai Saulė yra aukščiausiai danguje (zenite), tačiau šis momentas nėra vidurdienis vietos laiku. Lietuvoje vietos saulės vidurdienis yra apie 13:30 val.
UV intensyvumą lemia šie veiksniai:
1. bendras ozono sluoksnio storis – kuo jis didesnis, tuo daugiau UV sugeria. Sumažėjus ozono kiekiui 1 proc., UVB kiekis gali padidėti 2 proc;
2. Saulės aukštis – kuo jis didesnis, tuo trumpesnis spindulio kelias atmosferoje ir tuo mažiau UV absorbuojama;
3. aukštis virš jūros lygio – kuo jis didesnis, tuo daugiau UV mus pasiekia;
4. debesuotumas – kuo storesnis debesų sluoksnis, tuo daugiau jis sulaiko UV spinduliuotės. Ploni persišviečiantys debesys dėl išsklaidymo gali dar padidinti UV prietaką.
Taigi, didžiausias UV kiekis mus pasiekia giedrą vasaros vidurdienį.
Plačiau apie UV spinduliuotės poveikį: www.meteo.lt
