Tai pirmas kartas, kai kinai nutupdė zondą kitoje planetoje. Marsaeigis „Zhurong“ nuo nusileidimo platformos nuvažiavo ant Marso paviršiaus ir pradėjo ketvirtosios planetos nuo Saulės tyrinėjimo kelionę, šeštadienį pranešė Kinijos nacionalinė kosmoso administracija.
Kinija žengė pirmą žingsnį Saulės sistemos planetų tyrinėjimo srityje. JAV esančio Browno universiteto geologijos mokslų profesorius Jimas Headas džiaugiasi kinų pasiekimu, kuris, jo manymu, suteiks daugiau vertingų mokslinių duomenų apie planetos regioną, kuriame dar nebuvo nusileidęs joks žmonių aparatas.
„Džiaugiamės sėkmingu nusileidimu, nes tai yra mokslinė ekspedicija. Ji labai panaši į kitas, planuojamas Marse, bet tuo pačiu ir unikali. Pavyzdžiui, zondas nusileido šiaurinėje žemumoje. Spėjama, kad ši teritorija yra žemiau senovinio jūros kranto lygio. Visai įmanoma, jog kinų kosminis aparatas nusileido ant prieš milijardus metų tyvuliavusio vandenyno dugno. Anksčiau tokios Marso vietovės dar neteko tyrinėti, todėl tikimės gauti atsakymų į esminius mokslo klausimus, pavyzdžiui, apie gyvybės kilmę“, – teigė Browno universiteto geologijos mokslų profesorius Jimas Headas.
Šią savaitę Kinijos nacionalinė kosmoso administracija paviešino pirmąsias Marso zondo padarytas nuotraukas. Prof. J. Headą, kaip geologą, labiausiai domina uolienos. Jis viliasi, kad naujausios nuotraukos suteiks daugiau išsamesnių duomenų apie šią planetą.
„Daugiaspektrės nuotraukos ir instrumentų informacija atskleidžia uolienų sudėtį, o tai yra labai svarbu. Ar uolienos yra nuosėdinės? O gal sustingusi lava arba nuosėdinių uolienų ir lavos derinys? Į šiuos klausimus padės atsakyti nuotraukos.
Zondo nusileidimo vietoje gali būti ir fosilijų, todėl gautose nuotraukose būtinai ieškosime ir jų pėdsakų. Be to, į žemės gelmes prasiskverbiantys radaro signalai parodys, kur yra ledo, galbūt net sušalęs vandenynas. Todėl nekantraudami laukiame tolesnių tyrimų rezultatų“, – sakė J. Headas.
Profesoriaus manymu, Kinijos ekspedicija į Marsą yra įspūdingas pasiekimas, įgyvendintas atlikus itin sunkius žingsnius, įskaitant įveiktą didelį atstumą ir nusileidimą karšta atmosfera. Jis pagyrė Kinijos mokslininkų gebėjimą įveikti visus sunkumus.
„Tai, be jokios abejonės, nelengvas žygdarbis. Zondui teko nuskristi nemažą atstumą, jis keliavo dideliu greičiu, paskui turėjo sulėtėti, išskleisti parašiutą ir nusileisti ant paviršiaus. Kiekvienas iš šių žingsnių yra labai sunkus. Kinijos mokslininkai pademonstravo savo gebėjimą susidoroti su įmantriais iššūkiais, kad įgyvendintų mokslinius tikslus. Taigi, tai iš tiesų didelis pasiekimas“, – tikino Browno universiteto geologijos mokslų profesorius Jimas Headas.
Kosminės lenktynės tarp valstybių vyksta jau ne vieną dešimtmetį. Visgi prof. J. Headas yra įsitikinęs, kad, nepaisant varžytuvių, viso pasaulio mokslininkai turėtų bendradarbiauti tyrinėjant kosmoso platybes.
