Anot mokslininkų, tai yra įrodymas apie vieną seniausių kruvinų masinių skerdynių vietų pasaulyje, praneša naujienų agentūra „Reuters“.

Archeologų atliktas pakartotinas palaikų tyrimas iš Jebel Sahaba kapinių, atrastų 1960-aisiais, leido naujai pažvelgti į priešistorines kovas. Be to, buvo rasta įrodymų, kad žmonės mirė ne vieno masinio išžudymo metu, o po eilės kruvinų kovų dėl išgyvenimo.

Tyrimo metu ištirti 61 asmens palaikai – moterų, vyrų ir vaikų. 41 iš jų patyrė bent vieną smarkų sužalojimą – dažniausiai nuo iečių ar strėlių. Analizuojant palaikus pastebėta, kad kai kurios žaizdos ir sužalojimai buvo užgiję, tai reiškia, kad žmonės jau buvo išgyvenę bent vieną kruviną konfliktą.

Prieš daugiau nei 13 tūkst. metų vykusių skerdynių aukų palaikai rasti Sudane.
Foto: Scanpix

Tokių kūnų, kurie turėjo ir užgijusių, ir neužgijusių žaizdų, buvo šešiolika. Taigi, tikėtina, kad vieną konfliktą išgyvenę jie žuvo kitame. Mikroskopinio tyrimo metu aukų kauluose buvo aptikta ir įstrigusių įvairių smulkių akmeninių ginklų nuolaužų.

„Mirtiną smurtą patyrė tiek vyrai, tiek moterys, sužaloti buvo net ir 4 metų amžiaus vaikai“, – teigė paleoantropologė, mokslinio tyrimo autorė ir vadovė Isabelle Crevecoeur iš Bordo universiteto nacionalinio mokslinių turimų centro.

Prieš daugiau nei 13 tūkst. metų vykusių skerdynių aukų palaikai rasti Sudane.
Foto: Scanpix

Įvairius mirtinus sužalojimus žmonės vieni kitiems sukeldavo ne tik ietimis ar strėlėmis. Tyrinėjant palaikus paaiškėjo, kad būta ir artimo kontakto kovų. Tai įrodo lužę dilbio kaulai, kuomet nuo priešo smūgių buvo bandoma prisidengti galvą rankomis.

Šie prieištoriniai žmonės – medžiotojai ir augalinio maisto rinkėjai – gyveno Nilo slėniuose dar prieš žemdirbystės ir gyvulininkystės atsiradimą. Jie medžiojo įvairius žinduolius, pavyzdžiui, antilopes, gaudė žuvį, rinko įvairias žoleles, uogas, šakniagumbius. Gyveno mažomis grupėmis, tikėtina ne didesnėmis negu 100 individų.

Mokslininkams kol kas negali tiksliai pasakyti, dėl kokių priežasčių kovojo šie priešistoriniai žmonės, tačiau tikėtina, kad keičiantis sezonams (iš drėgnojo į sausąjį ir atvirkščiai) ir prasidėjus dideleliems Nilo potvyniams žmonės buvo priversti migruoti ir kautis dėl gyvenamųjų teritorijų bei medžioklės plotų.

Mokslininkai mano, kad tai nebuvo kažkokios specifinės idėjinės kovos ar trumpi karai. „Tai labiau panašu į smurtą dėl išgyvenimo, kuris, deja, buvo įprastas, kasdienis reiškinys“, – teigė tyrimo bendraautorius Danielius Antoine'as, Britų muziejaus Egipto ir Sudano departamento vadovas, bioarcheologijos skyriaus kuratorius Londone.

Arheologiniai tyrimai leido suprasti, kad kovos tarp skirtingų bendruomenių buvo nedidelės apimties, tarsi reidai, užklumpant priešą iš pasalos. Be to, įtaką konfliktams galėjo daryti ir nežinomi kultūriniai genčių skirtumai.

Mokslininkai ištyrė palaikus, rastu Sudane. Priešistoriniai žmonės žuvo masinių skerdynių metu.
Foto: Scanpix

Nilo slėnyje esanti kapavietė, kurioje aptikti šie 13 400 metų senumo palaikai, dabar yra po dirbtiniu vandens rezervuaru, vadinamu Nasero eržeru. Be to, tai viena naujausiai atrastų priešistorinių kapaviečių Nilo slėnyje ir tuo pačiu viena seniausių kapaviečių Afrikoje. Žmonių palaikai šiuo metu yra saugomi Britų muziejuje Londone.

„Tikime, kad mūsų atradimai leis padaryti svarbias išvadas ir galėsime toliau kelti klausimus, dėl ko ir kokiomis formomis žmonės kariavo vieni su kitais. Dabar aišku yra tai, jog smurtas tarp žmonių vyksta jau šimtus tūkstančių metų. Ir ne tik tarp mūsų rūšies – tarpusavyje kovojo ir neandartaliečiai. Tačiau jų kovų motyvai, ko gero, yra tokie kompleksiški ir įvairūs, kokius mes tik galime įsivaizduoti“, – sakė I. Crevecoeur iš Bordo universiteto nacionalinio mokslinių turimų centro.

Kaip pažymi mokslininkai, dar 1960 metais atlikto tų pačių palaikų tyrimo metu buvo išaiškinta, kad 20 žmonių buvo be jokių sužalojimų ir nei vieno su užgijusiomis ankstesnėmis žaizdomis. Tuo tarpu naujausio tyrimo metu jau atskleisti visai kitokie faktai.

Tačiau viena aišku, kad žmonės dėl valdžios, teritorijų ir resursų kariauja iki šiol.

Prieš daugiau nei 13 tūkst. metų vykusių skerdynių aukų palaikai rasti Sudane.
Foto: Scanpix