Kas yra supermėnulis

Mėnulis aplink Žemę skrieja elipsinės orbitos trajektorija, kitaip sakant – kiek ištįsusiu apskritimu. Skriedamas savo orbita Mėnulis pasiekia perigėjų – arčiausią atstumą iki Žemės (maždaug 357,311 km) ir apogėjų – tolimiausią atstumą nuo Žemės (maždaug 384,500 km).

Kai Mėnulis yra arčiausiai Žemės ir dar pilnaties fazės, tuo metu reiškinys vadinamas supermėnuliu. Tuo metu, kai Mėnulis yra arčiau Žemės, danguje jis atrodo didesnis ir ryškesnis.

Kas yra mėnulio užtemimas

Mėnulio užtemimas įvyksta tada, kai Saulė ir Mėnulis atsiduria idealiai vienoje linijoje Žemės atžvilgiu – t. y. kai Saulės spindulius Mėnuliui užstoja Žemė. Tačiau dalis Saulės šviesos kerta Žemės atmosferą, šviesa lūžta, ir panašiai kaip saulėlydis ar saulėtekis, Saulės spinduliai praskrodę Žemės atmosferą, „nudažo“ Mėnulį rausvai, oranžine, raudona gelsva spalva, praneša NASA.

Pilnas mėnulio užtemimas buvo matomas Mėnuliui ledžiantis vakarinėje JAV ir Kanados pusėje, Meksikoje, Centrinėje Amerikoje, Ekvadore, vakarinėje Peru pusėje, pietinėje Čilės dalyje ir Argentinoje. Rytinėje Azijos pusėje ir Okeanijoje pilnas Mėnulio užtemimas buvo matomas Mėnuliui kylant.

Dalinis Mėnulio užtemimas buvo matomas Indijoje, Nepale, vakarinėje Kinijos pusėje, Mongolijoje ir rytinėje Rusijos pusėje. Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Ramiojo vandenyno salose buvo matomas ir dalinis, ir pilnas Mėnulio užtemimas.

Deja, bet Europoje, o tuo pačiu ir Lietuvoje, šis reiškinys nebuvo matomas. Jo išvysti negalėjo ir Afrikos žemyno gynetojai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (17)