Žmogaus imuninė sistema nuolat gaudo vėžines ląsteles. Jos yra žudomos, taip apsaugant organizmą nuo pavojingos ligos. Tačiau kartais vėžinės ląstelės apgauna imuninę sistemą – imuninės ląstelės ima saugoti auglius, o ne juos naikinti. Dabar mokslininkai mano, kad gali priversti imunines ląsteles vėl pulti vėžį.

Kaip žinia, vėžinės ląstelės – tai įprastos kūno ląstelės, kurių dalinimosi procese įsivėlė klaidų. Tačiau nutinka ir taip, kad vėžys ima apgaudinėti imunines ląsteles. Reguliacinės (reguliuojančios) T ląstelės (žymimos kaip Treg) tuomet ima saugoti auglius nuo kitų imuninių ląstelių. Šis procesas įprastai kūnui yra būtinas – taip nuo imuninio atsako saugomi sveiki kūno audiniai. Tačiau vėžio atveju tai – apgaulė, leidžianti vėžiui augti ir plisti.

Mokslininkai rado būdų, kaip dar kartą pakeisti Treg ląstelių veikimą. Nauja imunoterapija priverčia Treg ląsteles pulti vėžį – jos tampa tarsi dvigubomis agentėmis, nes anksčiau vėžį gynė, o dabar jį puola. Be to, kadangi jos nebesaugo auglio, prie šio puolimo gali prisidėti ir kitos imuninės sistemos ląstelės.

Taip perprogramuojamos auglyje jau esančios Treg ląstelės ir auglys žudomas iš vidaus. Mokslininkai tai išbandė su pelėmis-glioblastomos modeliais. Pasirodo, naujoji imunoterapija, naudojanti αGITR antikūnius, efektyviai gydo šį smegenų vėžį ir leido pelėms gyventi ilgiau.

Bet tai dar ne viskas. Kai pelės buvo išgydytos nuo glioblastomos, mokslininkai į jų smegenis sugrąžino vėžines ląsteles. Paaiškėjo, kad net ligai pasibaigus imuninė sistema išlaiko galimybę kovoti su tokiomis vėžinėmis ląstelėmis. Vaizdžiai tariant, pelės buvo paskiepytos nuo vėžio – jų imuninė sistema galėjo greitai ir lengvai atpažinti priešą, kurį neseniai nugalėjo.

Ir žinoma, kad ir kokie geri būtų šie rezultatai, kol kas bandymai su žmonėmis net neprasidėjo. Tačiau jau vien tai, kad mokslininkai turi būdų perprogramuoti imunines ląsteles, yra didelis pasiekimas.

Imunoterapija jau tampa vienu iš pagrindinių vėžio gydymo būdų, šalia radioterapijos, chemoterapijos ir chirurginių operacijų.

O tai yra gerai – kuo daugiau skirtingų ginklų turime, tuo efektyviau galime gintis nuo šios siaubingos ligos.

Tyrimas publikuotas žurnale nature.com