Dauguma sveiko proto žmonių pašvinkusią mėsą išmeta, tačiau, pasirodo, atsirado manančių, kad tokia mėsa turi kažkokių stebuklingų savybių, ir dabar ją valgo bei tuo didžiuojasi, rašo iflscience.com.

Jau prieš 300-400 tūkst. metų senumo žmonės sumedžiotą grobį vakarienei kepdavo, ir tam netrūksta archeologinių įrodymų. Būtent tokia praktika taikoma ir po daugybės metų, nes terminis apdorojimas padeda sunaikinti pavojingas bakterijas, paverčia mėsą lengviau virškinama, o ir iš esmės – pagerina jos skonį.

Nepaisant visų šių argumentų, atsiranda žmonių, manančių, kad mėsos terminis apdorojimas yra smarkiai pervertinamas ir mieliau ją valgo žalią, o kartais netgi kaip reikiant pašvinkusią.

Sakydami „pašvinkusi“, neturime omenyje šaldytuve porai dienų pamirštos ir nemalonų kvapą įgavusios mėsos. Šiuo atveju tai kelis mėnesius ar net metus pūti palikta mėsa, pasidengusi storu bakterijų sluoksniu ir kardinaliai pakitusios spalvos.

„YouTube“ platformoje apstu vaizdo įrašu, kuriuose žmonės skanauja net metus pūdytą mėsą.

Priežastis, kodėl ši mėsa vadinama virš žemės pakylėjančia, yra ta, jog, esą, valgant supuvusią mėsą, užplūsta euforija – sunku pasakyti, ar tai kažkokio dar neperprasto žmogaus organizmo mechanizmo rezultatas, ar tiesiog kliedesiai, galintys apimti po smarkaus apsinuodijimo sugedusiu maistu netekus skysčių.

Atsiranda tokių, kurie giria tokios mėsos skonines savybes: pasakoja apie jaučiamas sūrio užuominas ir tvirtina, kad tokia mėsa rūgštesnė nei tradicinis kepsnys. Yra ir teigiančių, kad tiesiog tokios mėsos skonis jiems priimtinesnis.

Pašvinkusi mėsa
Foto: Shutterstock

Ar tai pavojinga? Na, viskas priklauso nuo to, kur ta mėsa tiek laiko laukė, kada bus pagaliau suvalgyta. Valgyti termiškai neapdorotą mėsą nėra nei nauja, nei būtinai pavojinga praktika – šimtmečius žmonės skanauja ir džiaugiasi jautienos tartarais, mėsa džiovinama ir vytinama. Štai islandai didžiuojasi pūdyta rykliena, dar žinoma kaip Hakarl – šis delikatesas paliekamas fermentuotis kelis mėnesius, kartais tiesiog užkasamas į žemę.

Be to, pūdymas ir fermentacija yra skirtingi dalykai: fermentacija – kontroliuojamas procesas, jam pasitelkiamos specifinės aplinkos sąlygos, skatinančios mėsoje daugintis naudingus mikroorganizmus, o štai pūdymas – mėsos gadinimas, kai ji užteršiama sveikatai pavojingomis mikrobiologinėmis gyvybės formomis.

Nors kai kurie, besigiriantys, jog valgo sušvinkusią mėsą, iš tikrųjų valgo fermentuotą produktą, yra ir paprasčiausiai supuvusį maistą valgančių. Žinoma, tokie žmonės rizikuoja apsinuodyti pavojingomis ir net mirtinomis bakterijomis, galinčiomis kaip reikiant susargdinti, tarp jų auksinis stafilokokas, salmonelės ir daugybė kitų. Nieko keisto, kad tokios mėsos mėgėjai dažnai skundžiasi rimtais virškinimo sutrikimais, o ir tai, turint omenyje, kaip jie rizikuoja, dar visai gerai.

Pašvinkusi mėsa
Foto: Shutterstock

Apsinuodijimas maistu gali baigtis ligoninėje, o kiti namuose kelias dienas kenčia skausmą, pykinimą, vėmimą, viduriavimą ir karščiavimą.

Vienas tviterio naudotojas pasidalino savo patirtimi suvalgius supuvusius jautienos – ir ji tikrai nebuvo pavydėtina.

Nors gyvūnai, pavyzdžiui, katės ir šunys, gali valgyti kone viską, kas daugiau ar mažiau primena mėsą, žmonės – ne. Mūsų skrandžio rūgštys nepajėgios įveikti itin kenksmingų bakterijų, klestinčių tokiuose sugedusiuose maisto produktuose kaip mėsa ir kiaušiniai. Ir nors galbūt užvalgę supuvusios mėsos nepasijusite blogai, kitiems tokia patirtis gali baigtis labai liūdnai.

Taigi, jeigu vis tik nutarsite paskanauti kelių mėnesių senumo mėsos, bent jau pasirinkime tinkamą fermentacijos procesą, kad paskui netektų gailėtis.