Tokias išvadas pateikia naujas Ciuricho ETH instituto ir Tulūzos universiteto mokslininkų tyrimas, kuriame nustatyta, kad pasaulio ledo laukai nuo 2015 iki 2019 m. per metus prarado 298 gigatonas ledo – 30 proc. daugiau, palyginti su ankstesniais penkeriais metais. Sparčiausiai tirpsta Aliaskos, Alpių ir Islandijos ledynai.

„Ypač didelį nerimą kelia situacija Himalajuose“, – pažymėjo vienas iš tyrimo autorių Romainas Hugonnetas ir pridūrė, kad Indijos ir Bangladešo regionai gali patirti vandens stygių sausesniais laikotarpiais, kai didžiąsias upes, tokias kaip Gangas ir Indas, daugiausia maitina ledynų tirpsmo vanduo.

Mokslininkai naudojo specialias kameras, įtaisytas NASA palydove „Terra“, kuris nuo pat jo paleidimo 1999 m. kas 100 minučių apskrieja Žemę. Ši įranga leido apskaičiuoti, kiek masės nuo šimtmečio pradžios kiekvienais metais praranda maždaug 220 000 pasaulio ledynų.

Tirpstantys ledynai.
Foto: Scanpix

Išvados papildo naujus palydovinius tyrimus, rodančius spartėjantį ledo nykimą šaltesniuose planetos regionuose. Šių metų pradžioje Lidso universiteto (Jungtinė Karalystė) vadovaujama komanda nustatė, kad ledynų tirpsmas Antarktidoje ir Grenlandijoje atitinka ekspertų pateiktus niūriausius klimato atšilimo scenarijus.

Ledynai paprastai kaupia ledą žiemos metu, tačiau atšilus klimatui jie nebegali kompensuoti vasaros tirpsmo, o tai lemia grynąjį ledo praradimą kalnų regionuose. Tirpsmas savo ruožtu prisideda prie visuotinio atšilimo ir netiesiogiai pagreitina jūros lygio kilimą, padidindamas potvynių riziką, su kuria susiduria pakrančių bendruomenės.

Tuo tarpu mažėjantis ledynų tirpsmo vandens indėlis sausesniais Europos mėnesiais neleido pramoninėms baržoms kirsti Reino upės.