Pasak „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos mokslininkų, praėję metai buvo vieni iš trejų šilčiausių kada nors užfiksuotų Europoje ir užbaigė rekordiškai karštą šešerių metų laikotarpį. Nors pandemijos sukelti ekonomikų uždarymai beveik dešimtadaliu sumažino Europos Sąjungos išmetamųjų teršalų kiekį, jie neapsaugojo nuo bendro žmogaus sukurtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų padidėjimo. Tolimoji Šiaurė pokyčius jaučia aštriausiai.

„Iš visų regionų išsiskiria Arktis, – sakė Freja Vamborg, viena iš mokslininkų, parengusių metinę Europos klimato būklės ataskaitą, paskelbtą ketvirtadienį. – Arktis šyla sparčiau nei likęs pasaulis, kaip ir Europa.“

Įšalusios Arkties ekosistemos pradeda tirpti. Praėjusiais metais Sibiro Arkties temperatūros siekė 4,3 laipsnio Celsijaus aukščiau istorinių vidurkių, dėl to pradėjo tirpti ledas ir amžinasis įšalas. Iš kosmoso buvo galima pamatyti milžiniškus gaisrus, siaubiančius senovinius borealinius miškus.

„Dalis šio proceso yra negrįžtama, – sakė „Copernicus“ mokslininkas Markas Parringtonas, tiriantis gaisrų emisijas. – Tie gaisrai į atmosferą išskyrė anglies dioksidą, kuris buvo sulaikytas tūkstančius metų.“

Vaizdai iš kosmoso užfiksuoti ESA palydovo.

Emisijų kiekis atidžiai stebimas „Copernicus“, kuris pasitelkia milijardus matavimų, siunčiamų viso pasaulio palydovų, laivų, orlaivių ir meteorologinių stočių, kad galėtų atlikti mėnesio ir sezono prognozes. Anglies dioksido ir metano kaupimosi atmosferoje sustabdymas – pagrindinis dalykas siekiant apriboti vidutinę pasaulinę temperatūrą, kad ji nekiltų daugiau kaip 1,5 laipsnio Celsijaus.

Šis tikslas tapo pagrindiniu Europos žaliojo susitarimo ir pandemijos atkūrimo programos elementu.

„Norint pasiekti klimato kaitos prasme neutralią ekonomiką, reikia mobilizuoti visuomenę, vyriausybes ir pramonę“, – teigiama Europos Komisijos Matthiaso Petschke pranešime.

„Copernicus“ apskaičiavimais, praėjusiais metais pasaulinės emisijos dėl ekonomikų susitraukimo sumažėjo 8 proc. ir būtų mažėjusios toliau, jei namuose dirbantys žmonės nedegintų tiek gamtinių dujų ir naftos, norėdami susišildyti, teigia „Copernicus“ atmosferos stebėjimo tarnybai vadovaujantis Vincentas-Henri Peuchas.

Nenormaliai aukštos temperatūros ir ekstremalūs orai padidino kai kurių svarbiausių Europos ekonomikos sektorių naštą. Ūkininkai visoje Prancūzijoje ir kai kuriose Vidurio Europos dalyse kelerius metus iš eilės kovoja su sausesnėmis nei įprasta sąlygomis, kurios sumažino pasėlių derlių. Energijos prekybininkai nesėkmingai stengėsi identifikuoti naujus orų modelius, todėl prarado milijardus eurų pajamų.

Gaisrai Sibire / Copernicus Sentinel nuotr.

Tie karšto ir sauso oro periodai vyko pramaišiui su liūtimis, triskart viršijančiomis mėnesio vidurkius, kurios kai kuriuose regionuose sukėlė niokojančius potvynius. Audra „Alex“ spalio mėnesį sumušė vienos dienos kritulių rekordą Jungtinėje Karalystėje, šiaurės vakarų Prancūzijoje ir pietinėse Alpėse. Rugsėjį per Graikiją persiritęs retas atogrąžų ciklonas „Medicane Lanos“ nusinešė keturias gyvybes ir paliko maždaug 100 mln. dolerių žalą.

Šylantis klimatas Žemės sistemoms žada ir galimai žalingesnes permainas. Tirpstantis įšalas ir šelfiniai ledynai lemia jūros lygio kilimą ir kelia grėsmę pakrančių ekonomikoms visame pasaulyje. Vandenynai prie kai kurių Europos pakrančių priartėja beveik per pusę centimetro per metus, todėl blokas 2020 m. turėjo paleisti naują palydovą, kuris stebėtų kylančius vandenis.

„Dabar svarbiau nei bet kada yra tai, kad panaudotume turimą informaciją ir pradėtume veikti, švelninti klimato pokyčius ir prie jų prisitaikyti bei paspartinti pastangas sumažinti ateities rizikas“, – sakė „Copernicus“ direktorius Carlo Buontempo.