Apie galimybes kosmose vykdyti eksperimentus, išmėginti medžiagas, maisto produktus, technologijas ir t.t. EKA atstovai aiškino Švietimo ir mokslo ministerijoje surengtame seminare, kuris susilaukė menko verslininkų ir kiek didesnio mokslininkų dėmesio.

Tarptautinė kosminė stotis – bendradarbiavimo programa tarp Europos, JAV, Rusijos, Kanados ir Japonijos, kurioje bendrai naudojama ir tobulinama kosminė stotis 400 km aukštyje virš Žemės paviršiaus. Tarptautinėje kosminėje stotyje galima vykdyti eksperimentus nesvarumo būklėje.

Europos Komisijos remiamas EKA projektas sudaro galimybes eksperimentus vykdyti Europos Sąjungos narėms (ES), kurios nebūtinai yra pačios EKA narės, tarkime Lietuvai. Be to, pirmenybė parenkant projektus, EKA atstovų teigimu, suteikiama naujoms ES narėms – Lietuvai, Latvijai, Estijai ir t.t. bei dviem narystės artimiausiu metu į ES įsijungsiančioms šalims – Rumunijai ir Bulgarijai.

Projektai bus vertinami šių metų liepą, laimėtojai informuojami rugsėjį, sutartys pasirašomos gruodį, projektai realizuojami iki 2009 metų pabaigos.

Kaip seminare aiškino vienas EKA atstovų Davidas Fachiris, vieno eksperimento kaina yra apie 100-150 tūkst. eurų (345-517 tūkst. litų). Tipinis eksperimentas Tarptautinėje kosminėje stotyje užima apie 1-5 val. astronauto laiko, išmėginama apie 1-3 kg. krovinio.

Švietimo ir mokslo viceministras Raimundas Mockeliūnas nusistebėjo, kad seminare sudalyvavo itin mažai verslo ir pramonės atstovų, nors informacija apie renginį esą buvo suteikta ir Ūkio ministerijai, ir Lietuvos pramonininkų konfederacijai, ir kitiems.

„Manyčiau, Lietuvos tekstilės institutas, kuris yra anksčiau dalyvavęs, ypatingai kuriant medžiagas. Kauno technologijos universitetas, kalbant apie medžiagų kūrimą, taip pat dalyvaudavo ir šiuo metu, kiek žinau, bando tai daryti, galbūt ne visai sėkmingai. Dideli institutai“, - galimus projektų vykdyti eksperimentus kosmose teikėjus vardijo viceministras.

Pasak jo, nesvarumo būklėje galima eksperimentuoti su maisto pakuotėmis, medžiagomis, konservais, kurti naujas medžiagas.

R.Mockeliūno teigimu, pastaruoju metu Lietuva ieško būdų kuo greičiau įsijungti į Europos kosmoso programą, kurios kosminius projektus ilgą laiką rengdavo EKA.

2004 metais išsiplėtusi ES pasirašė sutartį su EKA dėl bendrų pastangų kosmoso įsisavinimo srityje, tad ir naujosios ES narės, net ir nebūdamos EKA narėmis, gauna galimybę įsijungti į Europos kosmoso programą. Šioje, anot R.Mockeliūno, Lietuva ateityje turės dalyvauti privalomai, nes dalyvaus visos, net ir mažiausios, ES šalys.

„Dalį mokslinio potencialo, kuris buvo sovietmečiu, kai dirbo gana daug institucijų moksliniuose su kosmosu susijusiuose darbuose, esame praradę. Tačiau likusi dalis galėtų įsijungti į šią programą“, - svarstė viceministras.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją