Kaip teigia Nacionalinė vandenynų ir atmosferos tyrimų administracija, mikroplastiko dalelės yra trumpesnės nei 5 milimetrai. Ankstesnių studijų rezultatai parodė, kad šių mikroskopinių dalelių yra vandenynuose, į butelius išpilstytame geriamajame vandenyje ir net žmonių išmatose, skelbia livescience.com.
Tiesa, iki šiol „plastiko ciklo“ atmosferinė dalis buvo prastai suprantama.
Naujasis tyrimas atskleidė, kad mūsų planetos atmosferoje jau yra tūkstančiai tonų mikroplastiko. Pasirodo, labiausiai prie šių dalelių patekimo į atmosferą prisideda keliai. Kompiuteriniai modeliai taip pat pademonstravo, kaip mikroplastikas nukeliauja didžiulius atstumus, ir leido padaryti išvadą, jog nuo šių teršalų neįmanoma pasislėpti. Tyrėjų manymu, jų radiniai puikiai parodo, kad mikroplastikas yra viena svarbiausių mūsų laikų aplinkos apsaugos problemų.
„Mikroplastikas gali suardyti praktiškai bet kurią ekosistemą, taip pat ir žmonių sveikatą, – „LiveScience“ sakė pagrindinė tyrimo autorė Janice Brahney, dirbanti aplinkotyros mokslininke Jutos universitete. – Mes tik pradedame suvokti taršos mastą, ką jau kalbėti apie žalą.“
Turint omenyje šios problemos svarbą, ji neatsilieka nuo klimato kaitos ir iš dalies yra su ja susijusi, nes, kaip priminė J. Brahney, „plastikas yra iškastinio kuro produktas“.
Mikroplastiko patekimas į atmosferą
Kad sužinotų, kaip mikroplastikas patenka į atmosferą ir keliauja po planetą, J. Brahney ir jos kolegos 14 mėnesių matavo su lietumi ir dėl gravitacijos poveikio nukritusių dalelių kiekį keliose vakarinės Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dalies vietose. Išanalizavę gautus duomenis, mokslininkai apytikriai paskaičiavo, kad atmosferoje virš vakarinės JAV dalies yra 1 000 tonų mikroplastiko. Radiniai „tiesiog šokiravo“ tyrėjų komandą, sakė J. Brahney.
Mokslininkai iškėlė hipotezę, jog didžiausias atmosferoje atsiduriančio mikroplastiko šaltinis yra miestai, bet mikroplastiko dalelių analizė parodė, kad pagrindiniai kaltininkai – keliai, atsakingi už 84 proc. atmosferoje esančio mikroplastiko.
„Atsižvelgus į tą faktą, kad plastikas, kaip ir dulkės, turi patekti į atmosferą dėl kažkokios jėgos poveikio, viskas pasidaro truputį aiškiau, – dėstė J. Brahney. – Keliai, tiksliau, jais važiuojantys automobiliai sukuria mechaninę energiją, reikalingą mikroplastiko dalelėms patekti į atmosferą.“
Kiti du įvardyti šaltiniai – vandenynai (11 proc.) ir dirvožemio dulkės (5 proc.). Abiem atvejais daleles į atmosferą pakelia smarkus vėjas. Visgi tyrėjai laikosi nuomonės, kad visi trys minėtieji šaltiniai greičiausiai prisideda prie skirtingo lygio taršos kitose pasaulio vietose.
Skrieja aplink planetą
Naudodami surinktus duomenis, tyrėjai sukūrė kompiuterinių modelių, kad išsiaiškintų, kaip mikroplastikas keliauja po mūsų planetą ir kokiose vietose jo koncentracija galėtų būti didžiausia, pavyzdžiui, Europoje, Rytų Azijoje, Viduriniuose Rytuose, Indijoje ir JAV.
„Žemės atmosfera yra viena iš priežasčių, kodėl mikroplastikas taip plačiai pasklido, – paaiškino J. Brahney. – Ji gali nugabenti mikroplastiko daleles į įvairiausius regionus, skirtingus žemynus ir atokiausias vietas, kuriose šiaip žmogaus taršos pėdsakų nėra.“
Tyrėjai nustatė, kad mikroplastiko dalelės gali išlikti ore nuo vienos valandos iki 6,5 dienos. Viršutinė šio laikotarpio riba yra pakankama, kad mikroplastikas pasiektų kitą žemyną. Vadinasi, taršos grėsmė kyla net tokiai vietai kaip Antarktida, nors ten nėra jokių tiesioginių plastiko šaltinių.
„Niekas nėra apsaugotas nuo šios rūšies taršos, – pareiškė aplinkotyros mokslininkė. – Galima išgabenti šiukšles į kitas šalis, bet tam tikra prasme jos sugrįš.“
Tolesni veiksmai
Tikėtina, kad ši problema gali gerokai pablogėti. „Reikia šiek tiek laiko, kad plastikas suirtų į smulkesnes daleles, kurių aptikome atmosferoje, – sakė J. Brahney. – Kadangi neturime veiksmingų plastiko tvarkymo metodų, o šių atliekų vis daugėja, visai įmanoma, kad ateityje aplinkoje ir, savaime suprantama, atmosferoje atsiras kur kas daugiau plastiko.“
Mokslininkė nurodė, kad ne mažiau svarbu išsiaiškinti, kokį poveikį mikroplastikas daro žmonių sveikatai.
„Bet kokia įkvėpta dalelė gali pakenkti sveikatai, – priminė ji. – Bet šiuo metu nežinome, ar plastikas yra pavojingesnis už natūralius aerozolius.“
Balandžio 12 d. tyrimas buvo paskelbtas žurnalo „Proceedings of the National Academy of Sciences“ interneto svetainėje.
