Prie įrenginio virvėmis pritvirtintas sprogęs storos gumos balionas. Labiausiai tikėtina, kad objektas nukritęs iš dangaus ir atplukdytas Baltijos jūros bangų į krantą. Tapo smalsu, koks tai įrenginys, kam naudojamas ir kas jį paleido.

Radiozondas pajūryje
Foto: DELFI / Modesta Meškė

Įrenginio nuotraukas pamatęs Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Matavimų kokybės ir technikos skyriaus vedėjas Andrius Laurynaitis portalui Delfi patvirtino, kad tai yra meteorologiniams matavimams skirtas radiozondas. Pasak specialisto, tai ne Lietuvoje paleistas įrenginys, nes LHMT radiozondų paleidimą vykdo iš Noreikiškių, Kaune.

„Pagal vėjo kryptį iš Kauno į pajūrį radiozondas nukeliauja itin retais atvejais, bet yra buvę, kai pasiekia ir Baltarusiją, ir Latviją už kelių šimtų kilometrų. Kaliningrade taip pat vykdoma tokia veikla, tačiau naudojami jau rusiški, kitokio tipo radiozondai. Žinoma, gali būti, kad įrenginys Lietuvos krantus pasiekė net ir iš Švedijos“, – tikino A. Laurynaitis.

Radiozondas pajūryje
Foto: DELFI / Modesta Meškė

Mokslininko teigimu, teoriškai yra įmanoma surasti, kas jį paleido ir kam jis priklauso pagal serijinį numerį, kuris įprastai būna užrašytas ant įdėklo užklijuoto lipduko.

Nors jokio lipduko jau nebuvo išlikę, nuo aprūdijusios mikroschemos nuvalius smėlio apnašas pasimatė identifikaciniai numeriai.

Radiozondas pajūryje
Foto: DELFI / Modesta Meškė

Aiškėja, iš kur galėjo atskristi

Vilniaus universiteto radijo klubo narys Laimonas Januška portalui Delfi teigė, kad aptiktas radiozondas yra „Vaisala RS41“ modelio ir, jei būtų likęs nepažeistas, įrenginį būtų galima įsijungti ir sužinoti jo duomenis, pavyzdžiui, iš kur jis atskrido, į kokį aukštį pakilo, kokiai organizacijai priklauso ir pan.

Kadangi įrenginys stipriai paveiktas sūraus jūros vandens, patikrinau pagal serijinį numerį tarptautines radiozondų duomenų bazes nuo 2017 iki 2021 metų.

Pavyko rasti panašų serijinį numerį turinčių radiozonų (skirtingi tik du paskutiniai skaičiai), kurie buvo paleisti Vokietijoje, Šiaurės jūros pakrantėje esančioje Norderno saloje.

Tiesa, dalis informacijos duomenų bazėse apie radiozondus, paleistus 2021 metais, dar buvo neatnaujinta, tad bus įdomu patikrinti ateityje.

Radiozondo duomenų bazė

Pasiteiravus, ar įmanomas toks scenarijus, jog radiozondą iki Lietuvos vėjai atpūtė nuo Šiaurės jūros pakrantės, L. Januška teigė, kad meteorologiniai zondai pagal savo dizainą ir konstrukciją nėra pritaikyti tokiems tolimiems skrydžiams. „Būtų sunku patikėti ir tuo, kad zondą srovės galėjo atplukdyti aplink Daniją iki pat mūsų. Na, nebent radiozondas perskrido Daniją iki rytines pakrantės, o tada jau jį atplukdė srovės“, – aiškino VU radijo klubo narys L. Januška.

Kokią informaciją renka aptiktas radiozondas?

Kaip Delfi pasakojo A. Laurynaitis, Pasaulinės meteorologijos organizacijos narės yra susitariusios vykdyti radiozondavimą, kurių metu surinkta informacija padeda sinoptikams ar skaitmeniniams modeliams sudaryti meteorologines prognozes ir pateikti tikslesnius 2–3 artimiausių dienų orus.

Radiozondavimo metu skirtingame aukštyje yra matuojama oro temperatūra, vėjo kryptis, greitis, santykinis drėgnumas, atmosferos slėgis, rasos taško temperatūra.

Įrenginys ore išbūna maždaug porą valandų, priklausomai nuo vėjo krypties ir greičio, pasiekia maždaug 25–30 km aukštį, nuskrieja keliasdešimt kilometrų, o kai helio dujų balionas sprogsta, radiozondas krenta žemyn.

Radiozondas pajūryje
Foto: DELFI / Modesta Meškė

Kokį pavojų kelia radiozondai?

Pasak A. Laurynaičio, pavojus visada yra, todėl radiozondai yra leidžiami visame pasaulyje vienu laiku – 23:30 GMT (Lietuvos laiku 02 val. 30 min.), kai yra mažiausias oro eismo intensyvumas.

„Lėktuvų pilotai gauna pranešimus apie paleistus radiozondus ir informaciją, kad jis gali patekti į jo skrydžio trajektoriją. Be to, pats radiozondas skleidžia savo signalą, o pilotai stengiasi išvengti susidūrimo“, – teigė A. Laurynaitis.

Kaip aiškino specialistas, paleistas radiozondas veikia apie penkias valandas, tačiau būta pavyzdžių, kai veikė ir apie 10–12 valandų. Vis tik maitinimo elementams išsikraunant signalas ima trūkinėti, o vėliau įrenginio surasti ryšio priemonėmis jau nebeįmanoma.

Teršia aplinką, bet nauda visuomenei – svarbiau

Polietileno putplasčio korpusas, plastikinė mikroschema, maitinimo elementai, balionas, įvairios virvelės, kurios susipina į tinklą – tai gana didelis kiekis plastiko ir kitų aplinką teršiančių dalių.

Radiozondas pajūryje
Foto: DELFI / Modesta Meškė

„Radiozondo paskirtis yra tarnauti visuomenei sudarant orų prognozes, o tarša – santykinai nedidelė. Visada kviečiame žmones juos radus tinkamai utilizuoti. Jame jokių toksinių medžiagų nėra, turtui ar gyvybei pavojaus jis įrenginys nekelia, nes yra labai lengvas – apie 100 gramų. Be to, atsiranda vis daugiau radiozondų „medžiotojų“, entuziastų, kurie turi tokią pramogą – pasigamina savo sekimo įrangą ir keliauja paskui zondą, lenktyniauja, kas daugiau tokių suras“, – pasakojo A. Laurynaitis.

Radiozondų paleidimas Lietuvoje

Radiozondai Lietuvoje leidžiami kiekvieną naktį nuo 2021 metų balandžio 1 dienos. „Anksčiau taip pat leisdavome, tačiau 2014 metais buvo nutraukta radiozondavimo programa – tai vis dėlto nepigus daiktas. Dabar įgyvendiname Europos Sąjungos projektą ir radiozondus leisime penkerius metus“, – teigė A. Laurynaitis.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pasidalijo įdomiais faktas apie radiozondus ir jų atliekamas funkcijas.

Radiozondas yra labai lengvas (~110 g);

Baliono diametras iš pradžių siekia ~1,5 m, tačiau prieš sprogimą pasiekia net 6–10 metrų;

Radiozondas pakyla net iki 25–35 km aukščio;

Skrydis iki šios ribos trunka maždaug 60–90 min.;

Iš Kauno meteorologinės stoteis balandžio 1 d. naktį radiozondas pakilo iki 30,4 km., balandžio 2 d. – iki 28,1 km, balandžio 3 d. – iki 31,7 km ;

Pasaulinis radijo zondo aukščio rekordas – 47,2 km (užfiksuotas Filipinuose).

Radiozondavimo metu skirtinguose atmosferos sluoksniuose matuojama: oro temperatūra, rasos taško temperatūra, oro drėgnumas, atmosferos slėgis, vėjo greitis ir kryptis.