Medikai vaiką pirmą kartą apžiūrėjo, kai jam buvo trys mėnesiai. Vėliau jam buvo atlikta operacija ir pašalinti du peniai – dvi nedidelės ataugos prie varpos šaknies ir kapšelio. Trečioji varpa buvo savo įprastinėje vietoje, rašo livescience.com.

Šis atvejis pernai lapkritį buvo aprašytas moksliniame žurnale „The International Journal of Surgery Case Reports“. Jame nurodoma, kad po metų po operacijos apžiūrėtas berniukas jautėsi puikiai.

Papildomi peniai yra reta įgimta būklė, pasitaikanti kartą iš 5-6 mln. gimdymų, kai kūdikis išgyvena, sako mokslininkai. Tokių papildomų penių išsivystymo lygis kiekvienu atveju skiriasi. Kalbant apie minėtą berniuką iš Irako, dviejuose papildomuose peniuose buvo erekcinio audinio (corpus cavernosum), į kurį lytiškai susijaudinus priteka kraujo. Taip pat buvo ir audinio (corpus spongiosum), kuris padeda palaikyti šlaplę. Tačiau papildomuose peniuose šlaplių nebuvo, todėl chirurgiškai papildomus organus pašalinti buvo paprasčiau.

Šiuo metu mažai žinoma, kodėl susiformuoja tokie papildomi peniai, sakė Sent Luiso universiteto Medicinos mokyklos anatomijos profesorius Johnas Martinas, komentuodamas irakiečio berniuko atvejį.

J. Martinas su savo kolegomis dėsto anatomiją pagal kūno donacijos programą. Kartą jis aptiko, kad vieno donoro kūnas buvo su dviem penkiais. 84 metų vyras turi dvi normalaus dydžio varpas su tarp jų prie šaknies esančia šlaplės anga. Donoras nepaminėjo savo būklės, kai pildė sutikimo formą paaukoti savo kūną mokslui. Beje, vyras turėjo du vaikus, tačiau nežinoma, ar tai buvo jo biologiniai vaikai, ar prireikė reprodukcinių technologijų, kad jis susilauktų vaikų.

„Vyras mirė dešimtojo šio amžiaus dešimtmečio pradžioje, todėl, kai augo, jis neturėjo galimybės atlikti operacijos, – pasakojo J. Martinas. – Tuomet tiesiog viskas gerokai skyrėsi nuo dabar, kai viską galima diagnozuoti anksti, ir veikiausiai jam būtų buvę įmanoma atlikti operaciją.“

J. Martinas ir jo kolegos atliko šio donoro genetinius tyrimus ir aptiko kelias mutacijas genuose, atsakinguose už lytinių organų vystymąsi. Taip pat buvo aptikta ir mutacijų genuose, reguliuojančiuose kitų už vystymąsi atsakingų genų veiklą. Šie genai reguliuoja androgenų – vyriškų lytinių hormonų – receptorių veiklą ir taip pat turi įtakos genitalijų formavimuisi.

Kol kas neaišku, ar difalijos atvejais būtų galima aptikti tokių pačių genetinių pakitimų, ir ar tokie rezultatai būtų taikytini ir vieninteliam žmonijos istorijoje trifalijos atvejui. Irakietį berniuką gydę medikai nerado jo šeimos istorijoje ar medicininėje istorijoje duomenų, kad vaiko motina nėštumo metu buvo paveikta vaistų ar chemikalų, kurie galėtų paaiškinti tokią anomaliją. Kitais atžvilgiais berniukas buvo visiškai sveikas, išskyrus nedidelį skysčių susikaupimą kapšelyje, kas yra dažna ir lengvai pagydoma būklėje kūdikystėje.