Kitaip tariant, senėjimas nėra venas ilgas ir nepertraukiamas procesas, viso žmogaus gyvenimo metu vykstantis vienodu tempu, rašoma sciencealert.com.

Šios studijos radiniai gali mums padėti suprasti, kaip mūsų kūnas pradeda silpti senstant ir kaip geriau kovoti su konkrečiomis ligomis, susijusiomis su amžiumi, įskaitant Alzheimerį bei širdies ir kraujagyslių ligas.

To paties tyrimo metu buvo pademonstruotas naujas būdas gana patikimai nustatyti asmens amžių pagal baltymų kiekį kraujyje (proteomą).

„Nuodugniai ištyrę senėjančią proteomą kraujo plazmoje, nustatėme banguotų pokyčių žmogaus gyvenimo laikotarpiu, – 2019 m. gruodžio mėnesį paskelbtame darbe rašė mokslininkai. – Šie pokyčiai buvo individualiai kintančių baltymų rezultatas, leidęs iškelti hipotezę apie tris senėjimo bangas.“

Senėjimas
Foto: Shutterstock

Mokslininkų komanda ištyrė 4 263 žmonių, kurių amžius svyravo nuo 18-os iki 95-erių metų, kraujo plazmos duomenis ir išanalizavo maždaug 3 tūkst. skirtingų baltymų koncentraciją. Paaiškėjo, kad 1 379 baltymų kiekis kinta su amžiumi.

Nors šiaip šių baltymų kiekis yra daugmaž vienodas, tyrėjai pastebėjo didelių pokyčių sulaukus 34-erių, 60-ies ir 78-erių metų.

Kaip ir kodėl tai vyksta, kol kas nėra aišku, bet jeigu pavyktų atsekti baltymų šaltinius, gydytojas galėtų įspėti pacientą, kad, pavyzdžiui, jo kepenys sensta sparčiau nei vidutinio žmogaus.
Moksliniame darbe taip pat pabrėžiamas ryšys tarp senėjimo ir kraujo, pastebėtas ir ankstesnių tyrimų metu.

„Jau gana seniai žinome, kad išmatavus tam tikrų baltymų kiekį kraujyje galima gauti naudingos informacijos apie žmogaus sveikatą. Pavyzdžiui, lipoproteinai yra geras širdies ir kraujagyslių būklės indikatorius, – sakė neurologas Tony Wyss-Coray, dirbantis Stanfordo universiteto Alzheimerio tyrimų centre. – Kita vertus, anksčiau nebuvo atkreipta dėmesio į tai, kad tokios didelės baltymų dalies – beveik trečdalio iš visų nagrinėtų – kiekis kraujyje priklauso nuo žmogaus amžiaus.“

Tyrėjams pavyko sukurti ir naują metodą: ištyrus 373 specialiai atrinktų kraujyje aptinkamų baltymų derinį, galima gana tiksliai (paklaidos dydis – maždaug treji metai) nustatyti asmens amžių.
Įdomu tai, kad jeigu taikant šį metodą būdavo gaunamas pernelyg jaunas amžius, tiriamasis paprastai pasižymėdavo ne pagal metus gera sveikata.

Kitas tyrimo metu padarytas atradimas patvirtina dar vieną seniai iškeltą hipotezę: vyrai ir moterys sensta nevienodai. Iš 1 379 baltymų, kurie kinta su žmogaus amžiumi, 895 (beveik du trečdaliai) yra gerokai labiau būdingi konkrečiai lyčiai.

Žinoma, tyrimo radiniai yra ankstyvi. Mokslininkų teigimu, rezultatų pritaikymo klinikinėje praktikoje gali tekti palaukti penkerius ar net 10-imt metų. Taip pat reikia atlikti dar daug darbo, norint išsiaiškinti, kodėl minėtieji baltymai yra savotiški amžiaus žymenys ir ar jie prisideda prie senėjimo proceso.

Visgi išlieka tikimybė, kad vieną dieną paprastas kraujo tyrimas galės parodyti, kaip senstate. Na, bent jau molekuliniu lygmeniu.

Be to, kuo daugiau žinosime apie senėjimo procesą, tuo geriau gebėsime jį sulėtinti. Proveržis šioje srityje galėtų pakeisti mūsų supratimą apie gyvenimą prailginti galinčius maisto produktus ir gėrimus bei padėti sukurti vaistų ir gydymo procedūrų, kurios leistų atitolinti baisiausias su amžiumi susijusias ligas.

„Idealiausiu atveju norėtumėte žinoti, kaip viskas, ką padarėte ar suvartojote, paveikia jūsų fiziologinį amžių“, – sakė T. Wyss-Coray.

Tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Nature Medicine“.