„Natūralus pasaulis nyksta. To įrodymų nereikia toli ieškoti, pakanka apsidairyti aplik. Ir šį procesą aš mačiau savo akimis“, – seras Davidas Attenborough Gretai ir pasauliui gali papasakoti begales dalykų, kuriuos matė ir patyrė per daugiau nei 60 gamtininko darbo metų. Jo knyga „Gyvenimas mūsų planetoje. Mano liudijimas ir ateities vizija“ „Goodreads Choice Awards” išrinkta kaip geriausia 2020-aisiais mokslo ir technologijų kategorijoje. Praėjusią savaitę ji buvo išleista lietuviškai.

Šio gamtininko darbais besižavinti, žinių iš jo besisemianti Greta socialiniuose tinkluose turi milijonus sekėjų. Jos skambus pareiškimas suaugusiesiems prieš kelerius metus cituojamas iki šiol: „Jei jums nerūpi mano ateitis Žemėje, kodėl turėčiau ko nors siekti mokykloje?" Gal ir gerai, kad ne visi pasaulio vaikai tąsyk pasičiupo šią frazę labai tiesiogiai, tačiau jei bet kas tūkstantasis susimąsto prieš imdamas nereikalingą polietileno maišelį, Greta pasiekė daug.

„Kino pavasaris“ rodo režisieriaus Nathano Grossmano filmą „Aš esu Greta“ apie šią merginą su autizmo spektro sutrikimu, sugebėjusią paskui save patraukti jaunimą. Tačiau apie kasmet šylantį orą, tirpstančius ledynus ir galybę kitų dėl užterštumo, besaikio išteklių naudojimo kylančių problemų ji kaip lygus su lygiais kalbasi ir su suaugusiais.

Greta Thunberg susidomėjo klimato krize įkvėpta tokių dokumentinių filmų, kokius kūrė Davidas Attenborugh. Roger Turesson nuotr.

Šių dviejų pirmiausia dėl amžiaus labai skirtingų, tačiau bendros idėjos suvienytų žmonių pokalbį surengę švedų laikraščio „Dagens Nyheter“ žurnalistai padeda dar geriau pažinti nuostabią Gretą, kurią rūpestis dėl pasaulio subrandino ne pagal metus. Pokalbio internetu ji laukė namuose Stokholme, ką tik parbėgusi po pamokų. Ant virtuvės stalo – tūkstančio detalių dėlionė, ant sofos – snaudžiantis labradoras Roxy, prie šeimininkės kojų ant grindų įsitaisęs auksaspalvis retriveris Moses, – geriausia jos laisvalaikio draugija. Taip pat – kompiuteris, reikalingas ne tik mokslams, bet ir bendrauti su pasauliu, skleisti svarbias ir šiandien itin aktualias idėjas. Juk Žemę tebekrečianti pandemija – taip pat susijusi su klimato kaita, rūšių barjerus peršokusiu virusu ir kitais procesais, apie kuriuos ir kalba pasaulį ateities kartoms išsaugoti siekianti Greta.

Seras Davidas pandemijos metu, kaip visuomet, daug skaito, rašo ir neatsidžiaugia, jog turi nuosavą sodą su tvenkiniu. Kartą per savaitę jam pristatomi maisto produktai – tik tokį tiesioginį ryšį su pasauliu jis palaiko viso karantino metu ir prisipažįsta jau dešimt mėnesių neiškėlęs kojos iš namų: „Man toks sėslumas nebūdingas, bet negaliu skųstis. Turiu daug darbo – rašau, įrašinėju savo pasakojimus ir mintis, žiūriu įvairias laidas kompiuterio ekrane.“

Sakoma, kad koronaviruso pandemija mums suteikė unikalią progą suvokti, kokiame pavojuje atsidūrėme ir kuo skubiau keisti, ką galime: gyvenimo būdą, požiūrį į gamtą, aplinką. Sutinkate?“ – žurnalistai paklausė abiejų pašnekovų.

Greta: Nemanau, kad pandemiją reikėtų vertinti kaip kažkokią galimybę. Tai ne kas kita, o tragedija. Kažkaip turėsime iš to išsikapanoti ir pasirinkti, kurias duris atveriame toliau, kaip judame pirmyn. Mano galva, dabartinė situacija yra skirta mums apsispręsti, kaip gyvensime toliau.

Davidas: Turime vakcinas, vilties yra, tačiau reikia atsigręžti atgal ir paklausti: kodėl taip nutiko? Galbūt gyvenome pernelyg ekstravagantiškai, nepaisydami supančios aplinkos, jos netausodami? Ar kažką per šią pandemiją supratome, išmokome sumažinti poreikius? Pamatysime jau netrukus.

Davidas Attenborough



– Kai apie didžiausias ekologines problemas – klimato kaitą, ištisų rūšių išnykimą. gelbėjimosi ratu dažnai įvardijamos naujos technologijos, pakeisiančios žmonių gyvenimo būdą. Tam pritariate?

Davidas: Problemų yra daugybė, tad ir jų sprendimų – ne vienas ir ne du. Pavyzdžiui, besaikis žuvų išteklių naudojimas, anglies dvideginio gausa kelia problemas, kurias priskiriame žemės ūkiui. Naftos gavyba, energetika – jau kita sfera. Turime milijoną skaudžių temų ir problemų, tad būtų keista, jei visoms joms tiktų tas pats sprendimas.

Greta: Būtent! Man kartais atrodo, jog švaistome per daug laiko kalbėdami, kuri gi išeitis mums būtų geriausia: „Mums nereikėtų elgtis taip, nes protingiau būtų kitaip“. Tarsi vienas kelias būtų įmanomas! Nėra stebuklingo varianto, tad nereikia gaišti laiko, o veikti čia ir dabar.

Davidas: Visiškai sutinku. Vienintelis dalykas, ko turime imtis, ir ką tu, Greta, gali geriausiai, – tai nertis iš kailio, kad žmonės visame pasaulyje išgirstų, kokių didžiulių bėdų jau esame prisidarę. Privalome atkakliai tą kartoti, kad prie mūsų jungtųsi vis daugiau balsų, sakančių: „Kažką būtina daryti!“ Jei tas choras bus didelis ir darnus, priversime į mus reaguoti. Tiesa, net ir atkreipus į save dėmesį nėra lengva pereiti prie konkrečių veiksmų – kaip gelbėti vandenynus ir atmosferą.

Greta: Imtis konkrečių darbų mes patys ir negalime, nes neišmanome visko taip gerai, kaip ekspertai, kurie čia turėtų tarti žodį. Atsakymus galime rasti tik dirbdami drauge su jais. Ir vėlgi – čia nebus vieno vienintelio kelio.

Gretos Thunberg ir Davido Attenborough virtualus pokalbis. Roger Turesson nuotr.

– Abu priklausote komunikacijos sričiai, jūsų misija – viešinti problemas, apie jas kalbėti. Čia kartais kertasi dvi nuomonės: pateikti ekologinę situaciją kaip apokaliptinę, katastrofą ar rinktis konstruktyvų toną. Kaip jums atrodo – kas geriau?

Greta: Manau, mes paprasčiausiai privalome būti atviri ir sakyti tiesą. Privalome elgtis kaip realią padėtį suvokiantys suaugusieji. Tiesa kartais gali būti bauginanti, bet visada lieka vilties. Užtat aš siūlau rinktis nepragražintą tiesą ir pateikti žmonėms tikrą paveikslą.

Davidas: Negalime tikėtis, kad problemas išspręsime per naktį, per metus ar dešimtmetį. Tačiau konkretūs žingsniai jau padaryti. Tarkim, dar prieš dešimtmetį atrodė neįprasta investuoti į vėjo jėgaines, saulės baterijas, bet tai pasikeitė! Veganizmas – taip pat. Greta, esi veganė. Ir tokių jau dabar daug! Taigi, pokyčiai vyksta – tegul ne dramatiški, bet jų nenuneigsi. Mes nematome viso pasaulio, sukamės savo socialiniuose burbuluose, tačiau savajame aš matau vis daugiau dalykų, apie kuriuos čia kalbamės, suprantančių žmonių, kurie keičia savo gyvenimus gera linkme.


– Abu sutikote akis į akį pasaulio galinguosius ir kalbėjote su šiais pokyčius lemiančiais žmonėmis. Kokį jums įspūdį jie paliko? Ar pakankamai žino apie klimato atšilimą, tvarumą?

Davidas: Man sunku atsakyti, nes tai aš kalbėjau jiems, ne jie man. Nepaprasta garbė kalbėtis su, pavyzdžiui, buvusiu JAV prezidentu Baracku Obama. Jis ir kiti valstybių vadovai su manimi elgėsi labai mandagiai, o ar pakankamai įsigilino į problemas ir puolė jas spręsti?.. Visi į filmavimo kameras man pritarė: „Sutinku su jumis“, „Turime kažką daryti“. Jie – politikai, turi taip elgtis. Greta, kokia tavo patirtis?

Greta: Tokia pati, kaip jūsų.

Davidas Attenborough su kalnų gorilomis Ruandoje 1979 m. John Sparks nuotr.


– Greta, kalbėdama Didžiosios Britanijos parlamente retoriškai klausei: „Ar mano mikrofonas veikia?“ Kodėl taip pasielgei?

Greta: Nes jaučiau, kad žinutė, kurią atėjau perduoti, jų nepasiekia. Būna, kartoji tą patį per tą patį, bet supranti, kad tavęs nesiklauso, neišgirsta. Niekas nieko negirdi. Tai štai todėl ir pasiteiravau, ar mano mikrofonas tikrai įjungtas. Būna momentų, kai atrodo, jog su sutiktais žmonėmis kalbamės visiškai skirtingomis kalbomis.

Davidas: Būtent. Kažkuria prasme mūsų kalbos gal ir yra skirtingos, nes mes viską sakome tiesiai. Demokratija yra mažiausia iš visų blogybių, kuomet kalbame apie valdžią ir valdymą, tačiau ir ji – ne visagalė. Turiu galvoje: kaip priversti 60 milijonų žmonių susitarti ir prisidėti prie vieno ar kito veiksmo? Tai labai sunku. Manau, ne vienas politinis lyderis mus girdi, bet tiesiog neranda būdo, kaip pasiekti rezultatų.

Greta: Tiesiog visuomene per mažai juos spaudžia. Žmonės net nesuvokia, apie kokią ekologinę krizę mes kalbame, neįvertina jos masto. Dėl to ir nepaspaudžia politikų imtis būtinų veiksmų.
Davidas: Daug vilčių dedu į šių metų pabaigoje Glazge įvyksiančią didelę Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją. Štai ten susitelks didelė vykdomoji valdžia, kuri gali įgyvendinti sprendimus. Gaila, kad to laukti turėsime dar beveik ištisus metus. Laikas bėga...

– Dabartinis JAV prezidentas Joe Bidenas paskyrė buvusį valstybės sekretorių Johną Kerry klimato pasiuntiniu, kuris turėtų iš visų jėgų kibti spręsti klimato krizės. Kaip vertinate tai?

Davidas: Labai gerai. Belieka laukti ir žiūrėti, ar lūkesčiai pasiteisins.

Greta: Laukiame ir stebime, kas nutiks, nors laiko turime nedaug...

Davidas: Bet tu, Greta, esi svarbi visuomenės veikėja, tavasis balsas gali patraukti jaunus žmones, o demokratiniame pasaulyje politikams svarbi žmonių nuomonė. Tai ilgai trunkantis procesas, bet toks kelias – vienintelis.

Davidas Attenborough Masai Mara rezervate Šiaurės vakarų Kenijoje dokumentinio filmo Gyvenimas mūsų planetoje filmavimo metu. Conor McDonnell nuotr.

– Sere Davidai, kalbant apie klimato krizę, pritariate Gretos kartos pozicijai, jog laiko turime mažai ir reikia veikti nedelsiant?

Davidas: Na aš tikrai nebūsiu tas, kuris matys, kaip pasaulis pasikeitė po dešimties metų, tad lyg ir galėčiau apie tai negalvoti. Tačiau taip nėra – net ir suvokdamas, kad tolimesnė ateitis man, kaip asmeniui, nebus aktuali, šią problemą vertinu kaip globalią, universalią, apie kurią visi turime žinoti kuo daugiau. Ir – tik tiesą.

Greta: Nė vienas negalime klimato krizės vertinti per asmeninę prizmę, nors, kaip bebūtų gaila, dažnai žmonėms ji dar atrodo kaip kažkokių asmenybių reikalas. Apie ateitį negalvoja tik tie, kuriems rūpi tiktai jie patys ir niekas daugiau. Negalima galvoti, kad šios dienos pokyčiai vargiai pakeis mūsų ateitį, tad kam sukti galvas dėl tolimesnių laikų, kitų kartų? Kada nors gal atsiras stebuklingas sprendimas?.. Deja, laiko mes nebeturime ir esame per dideli tikėti stebuklais. Jei nepradėsime veikti dabar iškart, niekas niekad nesikeis.


– Galbūt žmonės, turtingos civilizuotos visuomenės, išsijudins greičiau, nes klimato krizė tiesiogiai paliečia jų vis daugiau? Ryškiausi pavyzdžiai – Kaliforniją, Australiją nusiaubę gaisrai.

Davidas: Klystate. Net nuo gaisrų nukentėję žmonės savo galvose dažnai netapatina patirtos nelaimės su pasauline klimato krize.

Greta: Tikrai taip – Australijoje po didžiųjų gaisrų žmonės nė piršto nepakrutino, nepradėjo elgtis kaip nors kitaip, draugiškiau gamtai. Kalifornijoje – taip pat. Keista, bet toks tiesioginis susidūrimas su nelaime iš esmės jų nepaveikė. Reikia iki žmonių galvų ir širdžių belstis kitaip – dar labiau viešinant problemą ir apie kalbant kuo plačiau.

Viršelis

– Greta, kalbėdama mini tokias frazes kaip „klimatinis teisingumas“, „lygybės aspektas“. Ką turi galvoje?

Greta: Klimatinis teisingumas reiškia, jog visi turėtume gyventi vienodai geromis sąlygomis, galima sakyti kitaip – visi turime gauti visko, ko gali duoti žemė, vienodai. Kitaip mąstydami mes neišspręsime krizės. Klimatinis teisingumas – Paryžiaus klimato susitarimo esmė. Turime atsižvelgti į skirtingus šalių išteklius, jų istoriją.

Davidas: Aiškiausias to pavyzdys, kai išsivystęs pasaulis išsiurbė viską iš to, kuris išsivystęs mažiau. Kodėl skirtingų valstybių ekologiniai kaštai – skirtingi, kodėl vienos išnaudoja kitų gamtos išteklius, ardo jų ekologinę pusiausvyrą savo naudai?


– Greta, apie tave sukurtame filme nuskamba frazė: „Man tai per didelė atsakomybė“. Ar tą pasakei pagauta akimirkos nuotaikos, ar ir dabar taip pat jautiesi?

Greta: Manau, visi klimato aktyvistai jaučia tą patį. Prieš tai klausėte, ar mes norėtume likti niekam nežinomi: ne! Mes būsime vieši, jei tai padės dirbti. Bet mes norėtume, kad nebūtų pačios klimato krizės. Taip pat norėtume, kad kuo daugiau žmonių į šį darbą įsitrauktų ir pasidalintų atsakomybe su mumis. Juk išties atsakomybė už pasaulį, jo ateitį krenta kiekvienam mūsų. Ypač – vaikams.

Apie serą Davidą Attenborough

94-erių buvęs gamtininkas, dabar – pranešėjas ir rašytojas, neseniai išleistą knygą ir filmą „Gyvenimas mūsų planetoje. Mano liudijimas ir ateities vizija“ vadinantis savo testamentu ateinančioms kartoms.

Sero titulas jam suteiktas 1985-aisiais.

Ilgus metus stebėjo ir tyrinėjo įvairiausius Žemės kampelius, dirbo BBC, bet nuo 1970-ųjų filmus ir serialus apie gamtą, augalus, paukščius, vandenynus, klimato atšilimą ir kitas problemas ėmė prodiusuoti pats. Yra gavęs „Emmy“ apdovanojimą.

2019 metais pagal jo pasakojimą sukurtas 8 serijų filmas „Mūsų planeta“ debiutavo „Netflix“. Tais pačiais metais BBC parodė jo dokumentinį filmą „Klimato pokyčiai – faktai“, kuriame jis darsyk tvirtino, jog nieko nedarydama ir skubiai nespręsdama šių problemų visuomenė sužlugdys pati save.

Parengta pagal Dagens Nyheter (www.dn.se) straipsnį