Dulkių audros ar smėlio audros gali būti nuo erzinančių iki apokaliptinių. Paprastai jas sukelia frontas, judantis sausringame regione, kuriame yra daug nuosėdų, kurias pakelia vėjas.

Pateikiame keletą įdomiausių faktų apie dulkių audras:

1. Pradingusi armija

Persų valdovas Kambizas II užkariavo Egiptą VI amžiuje prieš Kristų. Pasak graikų istoriko Herodoto, jo 50 000 žmonių kariuomenė tada iškeliavo į Siwa oazę, galbūt siekdama teisėtumo į Egipto sostą ar patarimo iš Vakarų dykumoje esančio orakulo. Kaip byloja legenda, jo armija dingo, palaidota dulkių audros.

Foto: Sipa / Scanpix

Egipto Helwano universiteto tyrinėtojai 2000-aisiais aptiko vietovė, kurioje rado drabužių ir dirbinių, kurie, jų manymu, gali būti Kambizo armijos liekanos.

2. Habubas

Habubas yra arabiškas žodis ir terminas, reiškiantis ypač intensyvų dulkių audros tipą, kurį sukelia audra su perkūnija. Šios audros yra paplitusios Viduriniuose Rytuose, Afrikoje ir net Šiaurės Amerikoje, nors čia jos paprastai taip nevadinamos.

Audra susiformuoja iš konvekcinių srovių, kurios susidaro stipriai įkaitus žemei. Šios srovės nuneša smėlį ilgus atstumus. Audros greitis siekia iki 120 km/val. Nešamas smėlis (ar dulkės) gali sudaryti vientisą 1,5 km aukščio sieną.

Remiantis Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos duomenimis, Fynikso rajone kasmet užplūsta nuo vienos iki trijų audrų. Pasak agentūros, per pastaruosius 10 metų Arizonos valstijoje buvo pranešta apie daugiau nei 100 dulkių audrų.

3. Dulkių dubuo

4-ajame dešimtmetyje Pietvakarių ir centrinėje lygumoje, ypač Oklahomoje, ištiko sunki ir ilgalaikė sausra. Dulkės ir smėlio audros buvo paplitusios Didžiosios depresijos laikotarpiu ir davė pradžią epochai, kuri vis dar nuspalvina to laiko ir vietos istorijas.

Žinoma, tai buvo ne viena dulkių audra, o audrų serija, besitęsianti daugelį metų visą dešimtmetį. Dulkių dubenį pablogino ankstesni ūkininkavimo metodai, kai buvo sunaikintos giliai įsišaknijusios žolės, ir žemės dirbimo metodai, kurie atlaisvino didelį kiekį dirvožemio. Šios dulkių audros perkėlė šimtus tūkstančių žmonių.

Viename garsiausių amerikiečių romanų „Rūstybės kekės“, kurį parašė Johnas Steinbeckas, pasakojama šeimos istorija Dulkių dubenyje, kai dėl nepaliaujamų sausrų ir dulkių audrų, šeima priversta keltis iš Oklahomos į Vakarų pakrantę.

Smėlio audra
Foto: Shutterstock

4. Radioaktyvios audros

2009 m. dėl ilgalaikės sausros, Australiją užklupo siaubinga dulkių audra, kuri prasidėjo šalies centre ir slinko į rytus per daugumą didžiųjų rytinės pakrantės miestų. Pasak NASA Žemės observatorijos, ji galiausiai išaugo iki 3450 kilometrų skersmens. Ji nunešė dulkes iki Naujosios Zelandijos, kur sukėlė baimę, kad nuosėdos galėjo pernešti radioaktyvias daleles iš Australijos urano kasyklos.

2021 m. vasarį panašus atvejis nutiko Vakarų Europoje, ypač Prancūzijoje, kurią pasiekė Sacharos dulkės iš branduolių bandymų poligonų Alžyre, kur Prancūzija 1960-ųjų pradžioje atliko pirmuosius savo branduolinius bandymus.

5. Epidemijų ir ligų plitimas

Dulkių audros gali pakelti dalelių kiekį ore iki nesaugaus lygio, kuriuo kvėpuoti be kaukės yra pavojinga sveikatai. Jos gali pernešti kenksmingą grybų, teršalų sunkiųjų metalų, cheminių medžiagų ir bakterijų mišinį, galintį sukelti širdies ir kraujagyslių bei akių ligas ir kitas ligas.

Dulkių dubenyje 1935 m. spalio mėn., Kanzasas išgyveno sunkią tymų epidemiją ir užfiksavo rekordinius streptokokinės infekcijos ir kūdikių mirtingumo rodiklius. Tyrėjai teigė, kad tai sukėlė dulkių audros, nors jie negalėjo nustatyti bakterijų buvimo dulkių mėginiuose.

Dulkių audros buvo siejamos su meningito protrūkiais Šiaurės Afrikoje, taip pat su slėnio karštine JAV pietvakariuose, kurią galėjo sukelti grybelinės sporos dulkėse.

Foto: Sipa / Scanpix

Karinių jūros pajėgų koledžo Niuporte kapitonas Markas Lylesas 2011 m. teigė, kad Kuveito ir Irako dulkių mėginiuose yra aliuminio, sunkiųjų metalų ir virusų. Jis teigė, kad tai gali būti viena iš paslaptingo Persijos įlankos karo sindromo priežasčių, nustatyto veteranams, grįžusiems namo po operacijos „Dykumos audra“, 1991 m.

6. Bermudų raudona dirva

Bermuda garsėja balto smėlio paplūdimiais. Tačiau toliau nuo kranto salai būdinga raudona dirva. Mokslininkams nepavyko išsiaiškinti, kaip ji ten pateko, nes saloje trūksta žaliavų, reikalingų šiam raudonam dirvožemiui susiformuoti. Neseniai atliktas tyrimas rodo, kad didžioji dalis Bermudų raudonojo dirvožemio atkeliavo iš Afrikos ir po truputį kaupėsi maždaug per pastaruosius milijoną metų.

7. Amazonijos tręšimas

Be to, kad Bermudai suteikia išskirtinę raudoną dirvą, nuosėdos iš anapus Atlanto, Sacharos dykumos, padeda patręšti ir skatina didžiulę Amazonės atogrąžų miškų įvairovę. Žurnale „Geophysical Research Letters“ atliktas tyrimas parodė, kad šiose dulkėse yra daug geležies ir fosforo ir jos padeda kompensuoti palyginti prastą Amazonės dirvožemį, kuriame kai kuriuose rajonuose sunku sulaikyti maistines medžiagas dėl didžiulio lietaus kiekio, kuris jas išplauna.

Smėlio audra
Foto: Shutterstock