„Mūsų tyrimui įkvėpimo suteikė tai, kad yra grupė vorų su unikaliu toksinu, kuris taip pat egzistuoja ir už gyvūnų karalystės ribų, vien tik šiose konkrečiose bakterijose. Toks paplitimo pobūdis verčia manyti, kad galimas paaiškinimas yra lateralinės genų pernašos tikimybė“, - sakė G.Binford. Lateralinė genų pernaša – tai genų perėjimas iš vieno giminystės ryšiais nesusijusio organizmo į kitą. Jo priešingybė būtų vertikalusis genų perdavimas, kai iš tėvų genai pereina jų palikuonims.
M.Cordesas ir G.Binford abiejų toksinių baltymų molekulių galuose rado bendrą struktūrinį motyvą, nebūdingą jokiems kitiems ištirtiems baltymams. Bendros toksinų kilmės (homologijos) įrodymai jau anksčiau buvo pastebėti ir kitų baltymų atvejais, bet šis unikalus bendras struktūrinis fragmentas geriausiai paaiškinamas tuo, kad šie toksinai tarpusavy yra susiję labiau nei su bet kuriuo kitu žinomu baltymu.
„Ši viena struktūrinė detalė, primenanti kamštį, esantį statinės formos fermento gale, yra įrodymas, kad voras ir bakterija turi bendrą santykinai neseniai egzistavusį protėvį. Tai ne tik lateralinio genų perdavimo tarp labai tolimos giminystės organizmų pavyzdys, bet ir pavyzdys to, kaip struktūriniai baltymų motyvai gali būti panaudojami siekiant atsakyti į klausimus apie bendrus protėvius, kuomet genų sekos yra pernelyg skirtingos, kad giminystės ryšiai būtų akivaizdūs“, - sakė B.Cordesas.
„Vis dar neatsakyta į klausimą, ar šis nuodo fermentas tarp rūšių peršoko iš voro į bakteriją, ar iš bakterijos į vorą. Bet kuriuo atveju šio mediciniškai svarbaus toksino buvimas vienoje organizmų grupėje tikriausiai yra pernašos iš kitos organizmų grupės rezultatas. Žinant šio struktūrinio motyvo svarbą toksino aktyvumui galima būtų palengvinti šios šeimos vorų įkandimų gydymą. Jei šis motyvas yra svarbus baltymo funkcijai, tai voro įkandimų gydymo metodai gali tikti ir gydant problemas, sukeltas korinebakterijos soksinų“, - sakė G.Binford.
