Naujausias tyrimas rodo, kad net ir dešimtmečius nelaisvėje auginti nykštukiniai lemūrai gali vėl sugrįžti prie laukinio žiemojimo būdo, kaip tai daro jų giminaičiai Madagaskaro saloje, rašo „Science Alert“.

„Mes sugebėjome pakankamai gerai atkartoti jų laikines sąlygas, kad priverstume juos atkartoti savo natūralius žiemos miego modelius“, – tvirtino primatų biologė Erin Ehmke.

Tyrimo išvados turėtų ne tik padėti pagerinti nelaisvėje gyvenančių nykštukinių lemūrų priežiūrą, bet ir suteikti mokslininkams naujų būdų tirti žiemojančių gyvūnų biologiją.

Riabias uodegas turintys nykštukiniai lemūrai yra vieni ilgiausiai miegančių gyvūnų. Žiemos laikotarpiu jie užmiega net 7 mėnesiams. Tai ekstremali išlikimo taktika, kurią daugelis žinduolių naudoja milijonus metų.

Nykštukiniai lemūrai, kurie žiemos metu naudoja riebalų atsargas savo uodegose, yra artimiausias žiemojančių primatų giminaitis. Norint taupyti energiją žiemos miego metu, jų širdies ritmas tampa retas, kūno temperatūra smunka, o kvėpavimas sulėtėja iki vieno įkvėpimo per 21 minutę.

Mokslininkai tiria žiemojančius gyvūnus, nes yra tikimasi, kad tai kada nors ateityje gali pagerinti žmonių sveikatą. Nors kol kas tai tėra mokslinės fantastikos sritis, tyrėjai ieško būdų padėti žmonėms išgyventi ilgus ir tolimus kosminius skrydžius, padaryti operaciją saugesnę ir galbūt net užkirsti kelią ligoms.

Šio tyrimo metu grupė mokslininkų kelis mėnesius aštuoniems nykštukiniams lemūrams buvo sukūrę dirbtinės žiemos sąlygas. Šie gyvūnai į nelaisvę buvo paimti prieš kelis dešimtmečius.

„Ilgalaiki smiegas yra jų DNR dalis“, – tvirtino primatų biologė Marina Blanco.

Tačiau šie gyvūnai nelaisvėje elgiasi kitaip. Ankstesni tyrimai parodė, kad nelaisvėje esantys nykštukiniai lemūrai užmiega žymiai trumpesniems periodams.

Paslaptis išlieka tai, ar tai tik laikinas žiemos miego sutrikimas, ar nelaisvėje gyvenantys lemūrai prarado fiziologinius gebėjimus žiemoti. Pastarojo tyrimo metu buvo įrodyta, kad ir nelaisvėje lemūrai gali užmigti mėnesiams.

Mokslininkai skelbia, kad dabar bundantys lemūrai atrodo sveiki, o jų širdies plakimas grįžta nuo 8 dūžių per minutę iki 200.

Yra tikimasi kitą žiemą atlikti daugiau tyrimų, nes ilgaamžiai lemūrai gali padėti atskleisti senėjimo paslaptis.