Tai veikiausiai nenutiks dar maždaug milijardą metų. Tačiau kai pokyčiai pribręs, jie įvyks gana greitai, rodo viena studija.
Šie pokyčiai sugrąžins mūsų planetą maždaug į tokią pačią būklę, kuri buvo susidariusi maždaug prieš 2,4 mlrd. metų ir buvo vadinama Didžiuoju oksidacijos įvykiu (angl. Great Oxidation Event, GOE), rašo sciencealert.com.
Dar daugiau, naujos studijos autoriai sako, kad atmosferinis deguonis vargu ar bus visų gyvenamų pasaulių bruožas, o tai gali turėti reikšmės ieškant Visatoje gyvybės ženklų.
„Šis modelis numato, kad atmosferos deoksigenacija, kai atmosferinio deguonies kiekis smarkiai sumažės iki to lygio, kuris primins Žemę archėjaus periodu, veikiausiai bus paskatinta prieš drėgnų šiltnamio efekto sąlygų Žemės klimato sistemoje pradžią ir prieš tai, kai atmosferoje bus prarastas paviršiaus vanduo“, – savo paskelbtame tyrime rašė mokslininkai.
Tai reikš gyvavimo pabaigą žmonėms ir daugumai kitų gyvybės formų, kurios yra prilkausomos nuo deguonies. Taigi tikėkimės, kad per artimiausią milijardą metų mes rasime būdą, kaip išsikelti iš šios planetos.
Kad padarytų tokią išvadą, mokslininkai dirbo su detaliais Žemės biosferos modeliais, tikrindami juos pagal Saulės ryškumo pokyčius ir atitinkamai mažėjantį anglies dioksido lygį (didėjantis karštis suardo šias dujas). Sumažėjęs anglies dioksido kiekis reiškia, kad liks mažiau tokių fotosintetinančių organizmų kaip augalai, o pradėjus nykti augalams, mažės ir deguonies lygis.
Mokslininkai anksčiau prognozavo, kad didėjanti saulės spinduliuotė maždaug per 2 mlrd. metų išgarins vandenynų vandenį, bet naujas modelis, paremtas beveik 400 tūkst. simuliacijų, rodo, kad gyvybę Žemėje pirmiausia pražudys sumažėjęs deguonies lygis.
„Deguonis sumažės labai, labai drastiškai, – leidiniui „New Scientist“ sakė Žemės mokslininkas Chrisas Reinhardas iš Džordžijos technologijų instituto. – Mes kalbame maždaug apie milijoną kartų mažesnį deguonies kiekį, negu yra dabar“.
Tačiau ši studija yra svarbi ir mūsų laikams – aktualumo jai suteikia gyvenamų planetų paieška už Saulės sistemos ribų.
Šiuo metu pasitelkiami vis galingesni teleskopai, ir mokslininkai trokšta žinoti, ko jiems reikėtų ieškoti tarp gausybės duomenų, kuriuos renka šie instrumentai.
Gali būti, kad norint atrasti gyvybę, mums reikia dairytis kitokių biožymenų, ne tik deguonies, sako mokslininkai. Jų studija yra dalis NASA projekto NExSS („Nexus for Exoplanet System Science“), kuris tyrinėja gyvenimo kitose planetose galimybes.
Anot skaičiavimų, kuriuos atliko Ch. Reinhardas ir aplinkosaugos mokslininkas Kazumi Ozaki iš Toho universiteto Japonijoje, deguonimi paremta gyvenimo Žemėje istorija gali sudaryti vos 20 – 30 proc. visos mūsų planetos gyvavimo trukmės – bet mikrobinis gyvenimas tęsis dar ilgai po to, kai mes jau būsime išnykę.
„Atmosferą po didžiosios deoksigenacijos charakterizuos padidėjęs metano kiekis, žemas CO2 lygis ir jokio ozono sluoksnio, – teigė K. Ozaki. – Žemės sistema veikiausiai virs anaerobinių gyvybės formų pasauliu“.
