Iš Saldos ežero surinkti duomenys gali padėti mokslininkams, ieškantiems fosilizuotų mikrobinės gyvybės pėdsakų, galėjusių išlikti nuosėdose, kurios, kaip manoma, kaupėsi deltoje ir seniai išnykusiame ežere, kurį kadaise maitino.

„Tai supaprastintas, bet apytikslis modelis to, kas šiuo metu ten yra, ir vėlgi, svarbiausias dalykas yra šis. Tai tikro dydžio mėgintuvėlio pavyzdys. Mes ketiname atsigabenti į Žemę dešimtis tokių mėgintuvėlių, ir kiekvienas toks mėginys, kaip ir Saldos ežeras, suteiks mums informacijos apie mikrobinį gyvenimą, kuris buvo susijęs su aplinka, taigi mes tikimės, kad ten glūdės atsakymai, bet vėlgi, šie instrumentai suteiks mums informacijos iš anksto. Taigi, tikėkimės, kaip ir Salda, tai padės mums paimti teisingus mėginius“, - sakė NASA Mokslinių misijų direktorato administratorius, mokslų daktaras Thomas Zurbuchenas.

Saldos ežeras Turkijoje.

Amerikiečių ir turkų mokslininkų komanda 2019 metais atliko tyrimą Saldos ežero – dėl žydro vandens ir baltų paplūdimių vadinamo Turkijos Maldyvais – pakrantėse. Mokslininkai mano, kad nuosėdinės uolienos, esančios aplink šį ežerą, yra suirę didžiuliai kauburiai, kuriuos buvo suformavę mikrobai, vadinami mikrobialitais. Komanda, pasiuntusi zondą „Perseverance“ – pačią pažangiausią astrobiologinę laboratoriją, kada nors nuskraidintą į kitą pasaulį, nori išsiaiškinti, ar Džezero krateryje taip pat yra mikrobialitų.

Jie taip pat ketina paplūdimio nuosėdines uolienas prie Saldos ežero palyginti su karbonatiniais mineralais, susiformavusiais iš anglies dioksido ir vandens – svarbaus gyvybės elemento – aptikto Džezero kraterio prieigose.

„Mes ketiname tai patyrinėti ir surasti geriausias vietas. Tuo tarpu Salda per visą šį laikotarpį tarnaus mums kaip patogus analogas, kuriame mes galėsime kelti ir tikrinti idėjas, kol panaudosime jas „Perseverance“. Arba, kai pastebėsime kažką „Perseverance“, galėsime nueiti ir išbandyti prie Saldos ežero. Taigi tikrinsime abu procesus ir ieškosime ne tik panašumų, bet ir svarbių skirtumų tarp „Perseverance“ ir Saldos ežero. Taigi mes tikrai džiaugiamės, kad turime šį ežerą, ir manau, kad jis mums bus reikalingas dar ilgai“, – teigė Th. Zurbuchenas.

Uolienų, paimtų iš Marso žemės, mėginiai bus saugomi paviršiuje, kol ne anksčiau kaip 2031 metais jie bus paimti ir atgabenti į Žemę per dvi būsimas robotizuotas ateities misijas.