„Nei aš prieš, nei aš už – iškarto pasakau, noriu tiesiog išsakyti savo nuomonę, nes šiandien gavau laišką iš vienos įmonės, kur aš šiuo metu dirbu, ir pasiūlė pasidaryti vakciną nuo COVID-19. Whatever. Ir tame laiške parašyta, kad jie nepriima jokios jokios visiškai atsakomybės už pasekmes, šalutinius efektus ir taip toliau.

Ir aš šiaip, ta prasme galvoju, kaip įmanoma per kelis mėnesius sukurti vakciną, ją išbandyti ir būti visiškai 100 proc. garantuotu, kad viskas veiks normaliai ir tau nieko neatsitiks. Nesidarysiu aš tos vakcinos.

Jei man lemta mirti, tai aš mirsiu, nei eksperimentuosiu su savimi ir panašiai“, – vaizdo įraše aiškina vyras ir priduria, kad tie, kurie dabar skiepijasi nuo COVID-19, yra „eksperimentiniai triušeliai“, – soc. tinkle „Facebook“ pasidalintame vaizdo įraše aiškina vyras. Jam didžiausią įtarimą kelia tai, kad vakcina buvo taip greitai sukurta.

Vyro teiginiais dalinasi daugiau nei šimtas lietuvaičių. Tačiau internautas be reikalo sėja abejone vakcinų nuo COVID-19 efektyvumu ir saugumu.

Klaidinanti informacija

Melas

Internautas kelia abejonių vakcinų saugumu neva dėl to, kad vakcinos nuo COVID-19 buvo sukurtos per gana trumpą laiką.

Tačiau patys vakcinų kūrėjai neigia teiginius, kad neva vakcinų kūrimas užtruko per trumpai. „Mes neperšokame kažkokių etapų.

Mes tiesiog turime geresnes technologijas, – sakė Amerikos plaučių asociacijos vyriausiasis medicinos pareigūnas Albertas Rizzo. – Kodėl XIX amžiaus pradžioje Atlanto vandenyną perplaukti trukdavo dvi savaites? Nes žmonės plaukdavo laivu. O dabar perskirsti vandenyną trunka kelias valandas.“

Vienas iš „BioNTech“ įkūrėjų Uguras Sahinas bendrovės sukurtos vakcinos „juodraštį“ sukūrė vieną savaitgalį sausio viduryje, atskleidė kompanijos atstovas. O „Moderna“ savo vakciną sukūrė vos per dvi dienas.

Vėliau JAV vyriausybės inicijuota valstybės ir privataus sektoriaus partnerystė („Operation Warp Speed“) siekiant sukurti vakciną nuo koronaviruso paspartino „Moderna“ vakcinos kūrimo procesą, nes bendrovė iš JAV valdžios gavo 483 mln. JAV dolerių finansinę injekciją vakcinai sukurti, o dar 472 mln. JAV dolerių buvo skirta paspartinti klinikinius bandymus. Galiausiai valdžia kompanijai pateikė 1,5 mlrd. JAV dolerių vertės užsakymą įsigyti 100 mln. vakcinos dozių.

Savo ruožtu „Pfizer“ į vakcinos kūrimo projektą investavo 2 mlrd. JAV dolerių nuosavų lėšų, skelbia „The Wall Street Journal“. „Pfizer“ vienu metu bandė kelias potencialias vakcinas, kad nereikėtų kaskart patyrus nesėkmę grįžti į pirminį tašką. Be to, kompanija mėnesiais sutrumpino vakcinos kūrimo laiką, nes tam naudojo vienkartinius maišus, o ne plieno konteinerius.

Kaip ir „Moderna“, „Pfizer“ pagamino tam tikrą skaičių vakcinos dozių tuomet, kai klinikiniai bandymai dar nebuvo baigti.

Be to, kompanija nusprendė gaminti buteliukus, kuriuose būtų kelios vakcinos dozės, bei pristatyti vakciną itin žemoje temperatūroje, taip užtikrinant jos efektyvumą, o ne mėgino tirti, ar vakcina išliktų efektyvi ir aukštesnėje temperatūroje.

Tad teiginys, kad vakcina buvo sukurta kažkaip per greitai – nėra teisingas. Buvo laikomasi visų saugumo standartų.

Koronaviruso vakcinos jau išbandytos su dešimtimis tūkstančių savanorių, todėl mokslininkai turi gerą suvokimą apie tai, kaip žmonės į jas reaguoja. O kaip jie sugebėjo taip greitai ištestuoti vakciną?

Bandymuose dalyvavusiems savanoriams „Moderna“ vakcina leidžiama nuo kovo, o „Pfizer“ vakcinos – nuo balandžio. Abiem atvejais tai yra randomizuoti kontroliuojami tyrimai, o tai reiškia, kad atsitiktinai ir aklai pasirenkama, kuriems tyrimo dalyviams bus suleista realios vakcinos, o kuriems bus suleista placebo.

Šių abiejų klinikinių tyrimų apimtys siekė ar viršijo vidutines. 2012 metais atlikta analizė atskleidė, kad vidutinė trečios fazės klinikinių bandymų apimtis yra maždaug... 30 tūkst. žmonių. „Pfizer“ vėlyvosios stadijos bandymuose dalyvavo daugiau nei 43 tūkst. savanorių šešiose šalyse ir šešiolikoje JAV valstijų. Dalyvių, kuriems buvo suleista vakcinos, grupėje buvo užfiksuoti tik aštuoni COVID-19 atvejai, palyginti su 162 atvejais placebo grupėje. Tai reiškia, kad ši vakcina 95 proc. atvejų užkerta kelią ligai.

„Moderna“ bandymuose trisdešimtyje JAV valstijų dalyvavo daugiau nei 30 tūkst. žmonių. Mokslininkai nustatė 90 COVID-19 atvejų placebo grupėje ir penkis tarp žmonių, kurie buvo paskiepyti nuo koronaviruso, o tai reiškia, kad vakcinos efektyvumas siekia 94,5 proc. Palyginimui: efektyviausios istorijoje vakcinos nuo tymų efektyvumas siekia 97 proc.

Vyras vaizdo įraše taip pat nerimauja dėl neva tai ilgalaikių pasekmių. Tačiau ilgalaikiai šalutiniai poveikiai yra mažai tikėtini. O trumpalaikiai poveikiai yra tie, kurių mokslininkai paprastai tikisi ir stebi, jie dažniausiai lengvi ir greitai praeinantys.

Atsižvelgiant į visą šią informaciją, galima teigti, kad internauto teiginiai apie vakcinas nuo COVID-19 yra melagingi.

Šaltiniai:

  • https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/tiems-kas-abejoja-6-faktai-apie-vakcina-nuo-koronaviruso.d?id=86125077
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (174)