Šistosomos, kurias C. Barlowas norėjo tyrinėti, apsigyvena sraigėse. Gydytojas baiminosi, kad JAV kariai parveš šiuos parazitus į Šiaurės Ameriką ir užkrės vietines sraiges. Taip šistosomos paplistų po visą žemyną ir užkrėstų vandenyje žaidžiančius vaikus bei suaugusiuosius. Tuo metu gydymo nuo šistosomozės, dar žinomos sraigių karštligės vardu, praktiškai nebuvo. Taigi, Barlowas nusprendė patyrinėti šiuos parazitus.

Bandymai atsisiųsti sraigių iš Šiaurės Afrikos buvo nesėkmingi – gyvūnai neišgyvendavo kelionės. Taigi, Barlowas šistosomas iš Egipto parsivežė pats. Savo kūne, žinoma.

Tai net nebuvo pirmas kartas – anksčiau C. Barlowas parazitus vežėsi iš Kinijos lygiai tokiu pat būdu. Šįkart tyrėjas ant savo rankos per 21 dieną padėjo 224 šistosomų lervas, kurios prasiskverbė į vidų ir susargdino mokslininką. Namo jis keliavo jau sirgdamas. Kelionė nebuvo lengva ne tik dėl ligos, bet ir dėl lėktuve pabėgusio ir keleivius gąsdinančio Billyio – orangutano, kuris taip pat dalyvavo šiame tyrime.

Parvykęs į JAV Barlowas ėmė dalinti savo išmatas mokslininkams, kurie labai džiaugėsi tokiomis lauktuvėmis. Jis ir pats ėmėsi tyrimų. Praėjus 11 dienų po infekcijos Barlowas karščiavo, o jo sperma tapo ruda nuo parazitų kiaušinėlių. Didesnio nerimo jam tai nekėlė – pasunkėjęs kvėpavimas, prarastas gebėjimas susikaupti ir kraujas šlapime mokslininką gąsdino kur kas labiau. Praėjus trims mėnesiams po parazitų patekimo į organizmą, Barlowas šlapimo pūslė jau buvo stipriai pažeista – gydytojas šlapinosi kas 20 minučių. Parazitai stipriai sužalojo ir jo lytinius organus. Praktiškai visose Barlowo kūno išskyrose buvo parazitų kiaušinėlių.

Barlowas buvo pasiryžęs tęsti tyrimus. Be jokios anestezijos jis šalino savo kūno odą ir atiduodavo ją mokslininkams, kad jie ištirtų pažeidimus ir surastų geriausią būdą jiems išgydyti. Anestezija nebuvo naudojama tam, kad nepakenktų parazitams (vadinasi, ir tyrimų rezultatams).

Galiausiai po kelių mėnesių C. Barlowas sugrįžo į Egiptą, kad gautų reikiamą gydymą. Tas gydymas pažeidė jo širdį, bet po pusantrų metų Barlowas jau nebeišskyrinėjo parazitų. Jo kūnas visiems laikams buvo sužalotas.

Ar C. Barlowo auka mokslui buvo naudinga? Taip – tokia mėginių gausa padėjo tyrinėti šistosomas ir jų daromą žalą. Tačiau mokslininkai nepajėgė laboratorijose užkrėsti amerikietiškų sraigių. Kita vertus, būtent C. Barlowo dėka buvo pirmą kartą išsiaiškinta, kad šių parazitų kiaušinėliai gali būti platinami ir per spermą.

Šistosomozė nėra išnykusi liga – toli gražu. Šiandien ja serga 240–270 milijonų žmonių. Daugiausia jų (apie 85 proc.) – Afrikoje.