Žarnyno mikrobioma, arba mūsų virškinimo sistemoje esanti mikrobų bendruomenė, turi daug įtakos maisto virškinimui ir apskritai imuninės sistemos reguliavimui, rašo „Live Science“. O žarnyno mikrobų disbalansą daug tyrimų siejo su kai kuriomis ligomis, pvz., kepenų ligomis, alergijomis, nutukimu.

Šiaip ar taip, apie mikrobiomą žinoma labai nedaug. Jame yra daug mikroorganizmų – bakterijų, virusų ir kt., bet ankstesniuose tyrimuose dėmesys buvo skirtas bakterijoms, nes jas lengviau identifikuoti.

O naujo tyrimo autoriai pasitelkė metagenomikos metodą, siekdami identifikuoti virusus. Tiriant šiuo metodu, analizuojama mikrobų visumos genetinė medžiaga, o paskui sudaromos atskirų jų rūšių individualios sekos.

Tyrėjai išanalizavo apie 28 000 žarnyno mikrobiomos pavyzdžių, paimtų iš 28 pasaulio šalių gyventojų. Tyrimo metu paaiškėjo, kad žmogaus žarnyne yra daugiau nei 140 000 virusų rūšių genomų (tiesa, atskiri individai turi tik dalelę šių rūšių). Iš visų žarnyne esančių virusų tyrėjai susitelkė į virusus, kurie gali užkrėsti bakterijas, – į bakterofagus.

Tyrėjai apsiribojo bakterofagų tyrimu, nes „dar aiškinamasi jų įtaka žmonių sveikatai“, – teigė tyrimui vadovavęs Luisas Camarillo-Guerrero iš „Wellcome Sanger“ instituto Jungtinėje Karalystėje. „Iš esmės galima pagrįstai teigti, kad dauguma jų mums nepavojingi ir tiesiog yra mūsų organizmo mikrobiomos sudedamoji dalis“, – pridūrė jis.

Bakterofagai atlieka svarbų vaidmenį žarnyno mikrobiomoje – pvz., aprūpina bakterijas, kuriose gyvena, palankoiais ypatumais, daro įtakos bakterijų vystymuisi.

„Bakterijų bendruomenės – būtinas mūsų žarnyno komponentas, taigi, natūraliai peršasi išvada, kad bakterofagai padeda palaikyti sveiką pusiausvyrą mūsų žarnyne“, – aiškino L. Camarillo-Guerrero. Tiesa, žinoma atvejų, kai bakterofagai sukelia ligų – pvz., bakterofagų išskiriami toksinai sukelia bakterinę infekciją difteriją ir botulizmą, kuris paveikia centrinę ir vegetacinę nervų sistemas.

Tyrėjai sudarė naują duomenų bazę „Žarnyno bakterofagų duomenų bazė“, o joje išpublikavo bakterijas paveikiančių virusų genomus. Pasak L. Camarillo-Guerrero, genomas – tarsi organizmo schema, „vien žinant organizmo DNR seką, galima gauti labai daug informacijos“.
Tyrimas aprašytas žurnalo „Cell“ vasario numeryje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (31)