Įprastai planetos prie kitų žvaigždžių aptinkamos netiesioginiais metodais – išmatavus planetų poveikį savo žvaigždžių judėjimui ar spinduliuotei. Tiesioginiam aptikimui reikia labai gerai užblokuoti žvaigždės šviesą, kuri daugybę kartų nustelbia net ir didžiausių planetų spinduliuotę. Iki šiol tai buvo padaryta tik toli nuo žvaigždės skriejančioms dujinėms milžinėms.
Naujajame tyrime sėkmingai eliminuota infraraudonoji Kentauro Alfos spinduliuotė ir atlikti sistemos stebėjimai, iš viso apėmę net 100 valandų laikotarpį. Atmetus apie penktadalį prastos kokybės nuotraukų, parodyta, kad ryškesniosios sistemos narės – Kentauro Alfos A – gyvybinėje zonoje pasiektas kontrastas, leidžiantis aptikti už Neptūną mažesnes planetas. Tai yra bent dešimt kartų geresnis rezultatas, nei būtų įmanomas naudojant ankstesnius žvaigždės šviesos filtravimo metodus.
Gautuose duomenyse pastebėtas ryškesnės infraraudonosios šviesos šaltinis žvaigždės gyvybinėje zonoje, kurio intensyvumas atitinka tikėtiną maždaug Neptūno masės planetos spinduliuotę. Visgi tai taip pat gali būti tarpplanetinių dulkių atspindys arba netgi instrumentinis ar duomenų analizės įvestas artefaktas. Kaip bebūtų, naujasis metodas turėtų labai pagerinti planetų paieškas prie artimiausių žvaigždžių.