Nuo 1994 metais palydoviniai vaizdai parodė, kad Grenlandijoje ir Antarktidoje, taip pat Arkties ir Pietų vandenynuose ištirpo daugiau kaip 28 trilijonai tonų ledo.
Ištirpusio ledo kiekis prilygsta maždaug 100 metrų storio ledo plutai, kuri yra maždaug tokio pat dydžio kaip Jungtinė Karalystė (242 500 km2). Pusė šios masės sudaro tirpstantis ledas iš Arkties vandenyno ir Antarkties ledo dangos.
„Ledo dangos dabar laikosi blogiausio klimato atšilimo scenarijų, kuriuos nustatė Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija“, - sako Lidso universiteto mokslininkas Thomas Slateris, tiriantis žemės ir ledo altimetriją.
Tai yra būtent tai, apie ką kelis pastaruosius dešimtmečius mus perspėjo mokslininkai, ir realybė pagaliau mus pasiekė be jokių lėtėjimo ženklų.
Per 23 metus trukusį tyrimo laikotarpį mokslininkai pastebėjo, kad pasaulio ledo nuostolių lygis padidėjo beveik 60 procentų.
Pasak Europos kosmoso agentūros (ESA), „apie vieną trilijoną tonų ledo galima laikyti ledo kubu, kurio dydis yra 10x10x10 kilometrų“. Šis ledo kubas, kuris, būtų aukštesnis už Everesto kalną, iliustracijoje palyginamas su Niujorko miestu.
Pernai Arkties vandenyne plūduriuojanti ledo danga pasiekė mažiausią apimtį nuo 1979 m., kai buvo pradėti palydovų stebėjimai, o Antarktidoje ledo tirpimas vyko sparčiausiai, kaip niekada anksčiau.
Palydoviniai stebėjimai rodo, kad ledynai yra vieni labiausiai paveiktos zonos dėl klimato pokyčių, ypač Grenlandijoje, Aliaskoje ir pietiniuose Anduose. Nepaisant to, kad ledynai sudaro tik 1 proc. viso Žemės ledo kiekio, mokslininkai nustatė, kad jie sudarė beveik ketvirtadalį visų pasaulio ledo nuostolių.
1994–2017 m. palydoviniai stebėjimai rodo, kad nuo kalnų ledynų ištirpo 6,1 trln. tonų ledo, iš Grenlandijos ledo 3,8 trln. tonų, o iš Antarkties ledo 2,5 trln.
Tai yra 35 milimetrų jūros lygio kilimas, ir nors Antarkties ledas pasirodė atsparesnis, jis taip pat pradeda byrėti.
Nuo 2012 metų ledo praradimo greitis Antarktidoje padidėjo trigubai, palyginti su praėjusiais dviem dešimtmečiais, ir tai daugiausia lemia išplitęs ledynų tirpimas ir retėjantys ledo šelfai.
„Vienas iš pagrindinių Arkties jūros ledo vaidmenų yra atspindėti Saulės spinduliuotę atgal į kosmosą, kuris padeda išlaikyti Arkties vėsą“, - aiškina Lidso universiteto nuotolinio jūros ledo stebėjimo specilaistė Isobel Lawrence.
Mažėjant jūros ledui, daugiau Saulės energijos absorbuoja vandenynai ir atmosfera, todėl Arktis sušyla greičiau nei bet kuri kita vieta planetoje. Tai ne tik paspartina jūros ledo tirpimą, bet ir sustiprina ledynų bei ledo tirpimą, dėl kurio kyla jūros lygis.
Vandens kilimo ekspertai prognozuoja, kad už kiekvieną centimetrą jūros lygio pakilimo, milijonui žmonių grėstų perkėlimas. Be to, kalnų ledynai yra kritinis gėlo vandens šaltinis daugeliui vietos bendruomenių.
Jei viskas tęsis ta pačia vaga, kai kurie mano, kad yra tikimybė, jog iki 2035 metų Arktyje praktiškai nebus ledo.
Kiti tyrimai rodo, kad tirpstantis Grenlandijos ledo tirpimas jau praėjo negrįžtamumo tašką.
