Tokiose grupėse, kurias administruoja ne medicininį išsilavinimą turintys asmenys, o žinomi sąmokslo teorijų skleidėjai, – renkasi dešimtys tūkstančių lietuvaičių. Čia jie ieško informacijos, tačiau ji yra nepatikima. Šalutinius poveikius pajutę žmonės dramatiškai aprašo savo potyrius ir dažnai aiškina, kad bijo antrojo skiepo, kitiems rekomenduoja nesiskiepyti.
Aišku, pasitaiko ir tų, kurie ramiai aprašo savo patirtį ir siūlo pasiskiepyti, tačiau peržiūrėjus grupių įrašus – tokių yra mažuma.
Tai nėra joks baubas
Akivaizdu, kad pasireiškiantys šalutiniai poveikiai kelia nerimą lietuvaičiams, tačiau nerimauti nėra ko. Kaip Delfi paaiškina imunologai, šalutiniai poveikiai yra mūsų imuninio atsako išraiška.
Kokie dažniausiai pasireiškiantys šalutiniai poveikiai? Tiems, kurie pasiskiepijo „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcina „Comirnaty“, gali patirti šiuos labai dažnus ir dažnus šalutinius poveikius:
- skausmas ir patinimas injekcijos vietoje;
- nuovargis;
- galvos skausmai;
- raumenų skausmai;
- sąnarių skausmai;
- drebulys, karščiavimas;
- paraudimas injekcijos vietoje;
- pykinimas.
Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga teigia, kad po skiepo nuo COVID-19 pasireiškiantis šaltkrėtis, galvos skausmas ir kiti šalutiniai reiškiniai yra intensyviai besivystančio imuninio atsako išraiška. Kitaip pasakius: tai nėra kažkoks baubas ar blogas dalykas – mūsų organizmas mokosi kovoti su infekcija.
„Mes tai vadiname šalutinėmis reakcijomis, pašaliniais poveikiais, nes tai yra mums nemalonu. Faktiškai tai nėra pašaliniai poveikiai: vyksta procesas, kurio mes ir siekiame su vakcina – sukelti imuninį atsaką“, – sako dr. M. Strioga.
Jis pabrėžia, kad tai yra imuninės sistemos darbo išraiška. „Imuninė sistema dirba. Kai ji intensyviai reaguoja, mes tai jaučiame. Pavyzdžiui, jeigu mes pavalgome, žarnynas gurguliuoja – tokia yra virškinimo išraiška. Tad šalutiniai poveikiai yra normaliai funkcionuojančios imuninės sistemos reakcija“, – sako pašnekovas.
Kodėl pasireiškia šalutiniai poveikiai
Imunologė, Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro prof. Aurelija Žvirblienė sako, kad suleidus vakciną yra aktyvinamos įvairios mūsų imuninės sistemos ląstelės: T limfocitai, B limfocitai, makrofagai ir t.t. Taip formuojasi imuninis atsakas.
Pasiskiepijus gali pasireikšti lokali reakcija (patinsta, paraudonuoja ar net niežti dūrio vietą), mat būtent ten, paaiškina prof. A. Žvirblienė, yra pasigaminęs viruso baltymas ir toje vietoje yra aktyvinamos mūsų imuninės ląstelės.
„Bet būna ir sisteminė reakcija. Pavyzdžiui, temperatūra pakyla arba skauda galvą, arba atsiranda raumenų skausmas. Tokia sisteminė reakcija reiškia tų pačių sistemos ląstelių aktyvaciją, kai jos gamina aktyvias medžiagas, kurios cirkuliuoja kraujotakoje. Pavyzdžiui, citokinai. Šios medžiagos patenka į kraujotaką ir sukelia bendrą negalavimą. Tai yra imuninis atsakas“, – paaiškina profesorė. Ji priduria, kad žmonės neturėtų baimintis, kad po skiepo pasireiškus šalutiniams poveikiams, jie dabar platina virusą. Taip tikrai nėra, mat „Pfizer“ vakcinoje nėra paties viruso, yra tik RNR, kuri koduoja viruso spyglio baltymą.
Anot jos, keista, kad žmonės apie savo patirtus šalutinius poveikius praneša „Facebook“ socialiniame tinkle. Prof. A. Žvirblienė primena, kad tokie dalykai turėtų būti pranešami Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai. Formą, kurią turite užpildyti pasireiškus šalutiniams poveikiams, rasite ČIA.
Pasiteiravus, kodėl prof. A. Žvirblienės nuomone, kai kurie žmonės taip jautriai ir su baime reaguoja į šalutinius vakcinos poveikius, profesorė pateikia pavyzdį. „Antibiotikais gydosi žmonės, kurie serga, jie jaučia negalavimą ir gydo ligą. Tokiu atveju žmogus lengviau priima šalutinius poveikius.
O čia žmogus niekuo nesiskundė, jam buvo suleista vakcina ir atsirado kažkoks negalavimas. Todėl žmonės tai priima labai skausmingai. Jeigu mes prisimintume ir kitas vakcinas, pavyzdžiui, ir nuo erkinio encefalito ar gripo, tai jos irgi kai kuriems žmonėms sukelia tam tikrus negalavimus. Tai ne pirma vakcina, nuo kurios pasireiškia šalutiniai poveikiai. Tai normalus imuninis atsakas“, – pabrėžia prof. A Žvirblienė.
Kodėl tokias grupes kuria tik vakcinoms?
Dr. M. Strioga pastebi, kad kažkodėl žmonės tokias „Facebook“ grupes kuria tik vakcinoms, o ne ir kitiems vaistais, kurie irgi sukelia šalutinius poveikius. „Galima duoti pasiūlymą, kad tegu tie žmonės fiksuoja visas pasireiškusias šalutines reakcijas, pavyzdžiui, išgėrus „Viagros“ ar dar ko nors. Galima daug grupių prikurti. Kodėl tik vakcinoms jas kuria? Yra daug vaistų, kuriuos dažnai vartojame, visi jie su savo šalutiniais poveikiais: tai vienokiais, tai kitokiais. Tai klausimą iškelti galima: kodėl kitiems vaistams nesukuria tokių tinklalapių?
Tarkime „Viagra“. Nuo jos ir karštis išmuša, ir kraujavimas iš nosies gali būti, ir atminties trumpalaikiai sutrikimai gali pasireikšti. Taip, tai reti reiškiniai, bet kodėl apie juos nesukuria puslapio, nesidalina ir negąsdina žmonių?“, – ironizuoja ekspertas.
Jis primena, kad net dažnai vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ar skausmo turi šalutinių poveikių. Pavyzdžiui, dažnai juos vartojant gali išsivystyti skrandžio opa ar storosios žarnos lėtinis uždegimas, taip pat gali atsirasti ir problemų su širdimi, inkstais. „Kodėl apie tai neskelbia? Jei jau taip, tai mano galva, objektyviausia būtų visų vaistų šalutinius poveikius skelbti ir dalintis „Facebooke“, – sako dr. M. Strioga.
Savo ruožtu prof. A Žvirblienė sako, kad norėtųsi, jog vakcinos nesukeltų šalutinių poveikių, tačiau kaip mūsų organizmai skirtingai reaguoja į ligas, tai taip skirtingai ir individualiai reaguoja į skiepų sukeliamą imuninį atsaką. „Kiekvieno imuninė sistema yra skirtinga ir ji skirtingai reaguoja. Lygiai taip pat kaip vienas žmogus į COVID-19 infekciją sureaguoja labai sunkiai, o kitas praserga besimptome infekcija – tai mūsų individualus atsakas į patį virusą. Kodėl mes stebimės, kad atsakas į vakciną kiekvienam žmogui yra skirtingas? Imuninė sistema tuo yra ir ypatinga: kiekvieno mūsų ji yra skirtinga“, – paaiškina profesorė.
Natūralus persirgimas bus loterija
Dr. M. Strioga priduria, kad COVID-19 galima prasirgti ir natūraliai, tačiau tai, anot specialisto, yra loterija. „Gali prasirgti besimptome forma, faktiškai kurį laiką būti tik nešiotoju. Bet galima susirgti ir simptomine forma. Žinome, kad gali pasireikšti ilgalaikiai padariniai įvairiems organams. Neurologiniai, kardiologiniai ir netgi automimuniniai padariniai. Rizikuoti visada galima, bet tai loterija“, – pabrėžia dr. M. Strioga.
Anot pašnekovo, žmonėms reikšti savo nuomonės įvairiose grupėse neuždrausi, tačiau, anot dr. M. Striogo, internetas yra didelis šiukšlynas. Anot jo, nereikia būti specialistu, kad rastum patikimos informacijos apie skiepus ir ją perskaitęs suprastum.
„Blogiausia tai, kad tas, kas kažkuo įsitikinęs, nieko kito nenori girdėti. Jiems labai sunku kažką kitaip įrodyti. Jokių argumentų negirdi ir tada prasideda: kalbi, tai reiškia, kad esi nupirktas farmacijos kampanijų“, – sako dr. M. Strioga ir priduria, kad jei tokie melagienomis apie vakcinas tikintys žmonės darytų žalą tik sau, tai gal nieko tokio ir nebūtų. Tačiau, sako specialistas, dabar jie kenkia ir kitiems.
