Ataskaitą nuo 2015 m. kasmet rengia nepriklausoma klimato ir energetikos organizacija „Ember“ kartu su Europos klimato fondo finansuojama „Agora Energiewende“, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pasak didžiausią vėjo jėgainių parką Lietuvoje vystančios bendrovės „LT Energija“ vadovo Mindaugo Juodžio, ši persvara žymi lūžį elektros energijos gavyboje. „Nors skirtumas tik vienas procentas, jis yra reikšmingas, nes žymi naujo etapo – žaliosios energijos dominavimo – pradžią. Be to, turint omenyje didžiules investicijas į vėjo ir saulės jėgainių statybą visoje Europoje, šis procentas ateityje tik augs“, – sako M. Juodis.
Tiesa, pernai prasidėjusi koronaviruso pandemija visame pasaulyje kiek sumažino elektros energijos poreikį: Europoje 2020 m. jis nukrito 4 proc., tačiau tokia tendencija elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių augimui poveikio neturėjo. Ataskaitos duomenimis, per pastaruosius penkerius metus vėjo ir saulės jėgainių visoje Europoje beveik padvigubėjo.
Ne išimtis ir Lietuva, kurioje elektros energijos gavyba iš atsinaujinančių šaltinių taip pat sparčiai auga, o maždaug pusė šios elektros energijos pagamina vėjo jėgainės, su kuriomis siejami ambicingi planai. Šiuo metu Lietuvoje veikia 23 vėjo jėgainių parkai. Bendra vėjo jėgainių įrengtoji galia 2020 m. siekė 534 MW, tačiau daugiau nei dešimtyje šalies savivaldybių vystomi nauji vėjo jėgainių parkų projektai, kuriuos įgyvendinus bendra vėjo jėgainių galia per kelerius metus, tikėtina, padvigubės.
M. Juodis pabrėžia, kad sparti vėjo jėgainių plėtra Lietuvoje vyksta siekiant įgyvendinti tiek nacionalinius, tiek visos ES energetinius tikslus. „Juo kurį laiką kalbame apie žaliąjį kursą. Jį savo prioritetu pasirinko ir premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybė. Naujosios Vyriausybės programoje numatyta, kad 2025 m. 30 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos turės sudaryti elektros energija gauta iš atsinaujinančių išteklių, o 2030 m. rodiklis turėtų ūgtelėti iki 50 proc. Tai yra 5 proc. daugiau, nei iki šiol planuota Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje“, – atskleidžia pašnekovas.
Tiek Lietuva, tiek Europa siekia ambicingo ilgalaikio tikslo – iki 2050 metų 100 proc. elektros energijos pasigaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių. Pasak M. Juodžio, tokie ambicingi tikslai susiję ne tik su energetine nepriklausomybe, bet ir su siekiu spręsti klimato kaitos bei kitas aplinkosaugos problemas.
„Pavyzdžiui, vėjo jėgainės, kurios yra aplinkai bene draugiškiausias elektros energijos gavimo būdas, gali efektyviai prie to prisidėti. Sausumoje statomos vėjo jėgainės neišskiria šiltnamio efektą sukeliančių dujų, neteršia oro, beveik nenaudoja vandens, o visam elektrinės veikimo laikotarpiui, tai yra maždaug 30 metų, reikalingą energiją jėgainė pasigamina greičiau nei per metus. Be to, iki 90 proc. visų vėjo elektrinių komponentų yra visiškai perdirbami“, – pabrėžia ekspertas.
Palyginimui – vėjo elektrinės paliekamas CO2 pėdsakas per visą 25–30 metų jos gyvavimo ciklą sudaro vos 10–11 g CO2/kWh, kai gamtinėmis dujomis kūrenamos elektrinės – apie 400 g CO2/kWh, o anglies – apie 900 g CO2/kWh.
M. Juodis pabrėžia, kad vėjo energetika neša ir nemažą finansinę naudą tiek visai šaliai, tiek savivaldybėms, kuriose kuriasi vėjo jėgainių parkai, tiek vietos gyventojams. Skaičiuojama, jog bendros šio sektoriaus investicijos Lietuvoje jau siekia apie 1 mlrd. eurų. Per metus šio sektoriaus įmonės sumoka apie 20 mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio, taip pat pelno, nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių, moka ilgalaikės nuomos mokesčius už tūkstančius hektarų žemės savininkams, investuoja į regioninių kelių ir tinklų infrastruktūrą, kuria darbo vietas, remia vietos bendruomenes.
