Mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad po trumpesnio nei 6 valandų nakties miego organizme būna mažiau vandens nei mums reikia.

Pasirodo, kad šešias valandas per naktį miegojusių žmonių organizme buvo žymiai daugiau koncentruoto šlapimo ir jie susidūrė su 16–59 proc. didesne dehidratacijos tikimybe palyginus su tais suaugusiaisiais, kurie nuolat naktį miega po aštuonias valandas.

Tyrimą atlikusi komanda teigia, kad, kai nepakankamai atsibudę jaučiamės prastai, tai gali būti ne tik paties miego trūkumo, bet ir dehidratacijos sukeltas pojūtis ir rezultatas. Štai kodėl stiklinė vandens anksti rytą gali gerokai pakoreguoti savijautą, rašo sciencealert.com.

Mokslininkai mano, kad jų atradimas siejamas su tuo, kaip organizmo hormoninė sistema reguliuoja hidrataciją. Jie susitelkė į hormono vazopresino analizę. Šį skysčių lygį reguliuojantį hormoną organizmas išskiria tiek dienos, tiek nakties metu.

„Vazopresinas greičiau išskiriamas miegant ir vėlesniu metu. Todėl jei atsibundate anksti, galite praleisti tą laikotarpį, kurio metu išsiskiria daugiau hormono. Dėl to sutrikdomas organizmo hidratacijos procesas“, – teigia Asheris Rosingeris iš Pensilvanijos universiteto, vienas iš tyrimą atlikusios komandos narių.

Būtent vazopresinas atlieka esminį vaidmenį užtikrindamas, kad miego metu mūsų organizmas neprarastų per daug vandens. Jis iš tiesų gali netgi ištraukti vandenį iš šlapimo į organizmą. Jei naktį miegate nepakankamai laiko, kad išsiskirtų vazopresinas, tai gali turėti įtakos ir kitiems organizme vykstantiems procesams.

Tyrimas išanalizavo daugiau nei 25 tūkstančių suaugusiųjų iš Kinijos ir JAV duomenis. Dalyvavusių tyrime buvo teirautasi apie jų miego įpročius, taip pat buvo paimti šlapimo mėginiai – analizuoti su hidratacija susiję biologiniai žymenys.

Pats vazopresinas atskirai nebuvo vertinamas, tačiau analizuoti tokie jo indikatoriai kaip vandens lygis šlapime. Svarbu pažymėti, kad šio tyrimo nepakanka norint įrodyti priežastinį ryšį, jog per mažas miego kiekis sukelia dehidrataciją. Tačiau tyrimas leidžia spręsti, kad tarp miego ir dehidratacijos egzistuoja tam tikras biologinis ryšys.

Kenksmingas nuolatinės dehidratacijos poveikis plačiai užfiksuotas: tai gali turėti neigiamą įtaką viskam –pradedant nuotaika ir aplinkos pažinimo gebėjimais ir baigiant inkstų bei visa fizine veikla. Turint omenyje šį poveikį, verta dar kartą įvertinti savo miego režimą. Tai taip pat gali padėti padidinti galimybę ilgiau gyventi.

O kol kas greičiausiai norėsite šalia lovos turėti stiklinę vandens, ypač jei žinote, kad teks ilgiau pavakaroti.