Tačiau arklinės musės Stomoxys calcitrans - išimtis. Yra žinoma, kad jos platina arklių leukemijos virusą ir kanda žmonėms. Jos prakanda odą, išsiurbia kraują ir atpila dalį susiurbto kraujo kai įkanda kitą kartą. Bet kokie atpiltame kraujyje esantys virusai gali per naują žaizdelę patekti į organizmą.
Vokietijos Freiburgo universiteto mokslininkas Gerhardas Brandneris ir Bonos universiteto mokslininkas Werneris Kloftas 1992 metais įrodė, kad ŽIV musių atpiltame kraujyje išlieka. Kiti atpilantys kraują vabzdžiai jį būna jau apvirškinę, o arklinė musė - ne. Tai esminis skirtumas, sako G.Brandneris.
“Priešakinėje žarnų dalyje, kur kraujas yra laikomas tik atsargai, virškinimo fermentų nėra,” - sako mokslininkas. “Tai svarbiausias atradimas ir prielaida teorijai, kad ŽIV gali būti perduodamas vabzdžių”.
Tuo metu į atradimą nebuvo atkreiptas dėmesys, tačiau kai 1999 metais Alabamos (JAV) universiteto mokslininkės Beatričės Hahn vadovaujama grupė paskelbė apie ŽIV infekcijos atradimą Sacharos šimpanzių kraujyje, musės vėl buvo prisimintos. Jei beždžionės iš tiesų buvo ŽIV viruso šaltinis, tai musės galėjo jį perduoti žmogui.
Giotingeno Makso Planko Biofizinės chemijos instituto mokslininkai G.Brandneris, W.Kloftas ir Manfredas Eigenas dabar sukūrė naują teoriją: “Beždžionės paprastai medžiojamos Afrikoje ir jų mėsa pardavinėjama turguose,” - sako jie. “Kruvini griaučiai būna tiesiog padengti kraujasiurbėmis musėmis, visai tikėtina, kad tarp jų būna ir arklinių musių”. Jei musės prisisiurbia ŽIV infekuoto kraujo nuo šimpanzių liekanų, tai jos gali perduoti virusą įkandusios žmogui, - kalba tyrėjai.
Jie daro prielaidą, kad jau seniai galėjo būti pavienių ŽIV perdavimo per arklines muses atvejų, tačiau niekas jų neatpažindavo. Jei tokie reti perdavimo atvejai vis dar pasitaiko, tai tėra lašas jūroje, palyginus su lytiniu keliu perduodamo viruso atvejais.
B.Hahn, kuri atrado ŽIV virusą šimpanzių kraujyje 1999 metais nemano, kad vokiečių mokslininkų teorija yra rimta, nebent atsirastų ją pagrindžiančių įrodymų.
