Antsvoris ar nutukimas sukelia 50 proc. aukšto kraujo spaudimo, 10 proc. diabeto ir 35 proc. prediabeto atvejų tarp suaugusiųjų, rašoma sciencealert.com. Šiems negalavimams gydyti reikalingos išlaidos vis didėja ir darosi nepakeliamos. Kasmet Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) gyventojai sveikatos priežiūros paslaugoms išleidžia beveik 4 trln. JAV dolerių. Net apie 90 proc. šios sumos skiriama lėtinėms ligoms ir psichikos sutrikimams gydyti.

Laimei, yra keletas gyvenimo būdo pokyčių, kurie nieko nekainuoja, tačiau padėtų visiems gydytojų pacientams. Vadinamoji gyvenimo būdo medicina yra klinikinis sveiko elgesio taikymas ligoms gydyti ir išvengti. Dabar labiau negu kada nors anksčiau mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad šiandieniniai gydytojų skiriami „vaistai“ turėtų būti ne tabletės, bet šešios gyvenimo būdo medicinos sritys: natūralus augalinis maistas, reguliarus fizinis aktyvumas, jėgas grąžinantis miegas, streso valdymas, priklausomybių mažinimas arba atsisakymas bei teigiama psichologija ir socialinis ryšys.

Pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys prevencinės medicinos gydytojai ir skaičiuojamosios imunologijos specialistai apžvelgė naujausius gyvenimo būdo medicinos srities tyrimus ir pateikė rekomendacijų.

Natūralus augalinis maistas

Valgant daugiau vaisių, daržovių ir viso grūdo produktų, bet mažiau gyvūninės kilmės maisto ir perdirbtų maisto produktų galima užkirsti kelią daugeliui ligų. Toks mitybos planas taip pat pagerina sveikatą ir net panaikina dažnų širdies ir kraujagyslių ligų, medžiagų apykaitos sutrikimų bei smegenų, hormoninių, inkstų ir autoimuninių ligų padarytą žalą, be to, padeda įveikti 35 proc. visų vėžio rūšių.

Ekspertai mano, kad į tolesnes studijas turėtų būti įtraukti didesnio masto bandymai arba nauji metodai, orientuoti į mitybos kokybę. Pavyzdžiui: smulkesnė informacija apie augaliniuose produktuose esančius mikroelementus ir baltymų šaltinius, ne tik sausi skaičiai, kiek konkrečiuose vaisiuose ar daržovėse yra riebalų, angliavandenių ir baltymų.

Tokiuose tyrimuose turėtų dalyvauti ir vaikų, nes daugelis suaugusiuosius kamuojančių negalavimų prasideda dar kūdikystėje ar net gimdoje.

Reguliarus fizinis aktyvumas

Ne vieną dešimtmetį vyriausiųjų JAV gydytojų gairėse buvo pabrėžiama, kad kasdienis vidutinis ir energingesnis aerobinis fizinis aktyvumas pasižymi tiek tiesiogine, tiek ilgalaike nauda sveikatai.
Pavyzdžiui: mūsų senėjimas ir jo sparta (chronologinis amžius ir biologinis amžius) priklauso nuo daugybės molekulinių procesų, kuriems tiesioginį poveikį daro fizinis aktyvumas.

Dabar mokslininkai pradeda geriau suprasti ląstelėse ir molekulėse vykstančius fizinių pratimų sužadintus pokyčius, kurie sumažina ligų riziką. Tarp mokslininkų ir gydytojų tyrimų prioritetų yra siekis geriau išsiaiškinti naudingiausių pratimų rūšis, intensyvumą ir dažnumą bei jų sukeliamus pokyčius molekulėse ir ląstelėse.

Jėgas grąžinantis miegas

Miegas padeda ląstelėms, organams ir visam organizmui geriau funkcionuoti. Gerai sveikatai reikalingas reguliarus nepertraukiamas miegas. Suaugusiesiems – 7 valandos per parą, paaugliams – 8–10 valandų per parą ir 10 ar daugiau valandų per parą – vaikams.

Nors reikėtų atlikti daugiau tyrimų, turimi duomenys rodo, kad kokybiškas miegas gali sumažinti uždegimą, imuninės sistemos disfunkciją, oksidacinį stresą ir epigenetinį DNR modifikavimą. Visi minėtieji veiksniai yra susiję su lėtinėmis ligomis arba jas sukelia.

Vadinasi, už jėgas grąžinantį miegą atsakingų biologinių mechanizmų studijos galėtų padėti parengti į aplinką ar populiaciją orientuotų metodų ir politikos rūšių, siekiant geriau priderinti mūsų natūralius miego įpročius prie kasdienio gyvenimo poreikių.

Streso valdymas

Nors truputis streso yra naudinga, ilgalaikis arba didžiulis stresas gali užvaldyti smegenis ir kūną. Lėtinis stresas padidina toliau išvardytų negalavimų ir ligų riziką: širdies ir kraujagyslių ligos, dirgliosios žarnos sindromas, nutukimas, depresija, astma, artritas, autoimuninė liga, vėžys, diabetas, neurologiniai sutrikimai.

Vienas veiksmingiausių būdų stresui sumažinti ir gebėjimui greitai atgauti fizines jėgas treniruoti – mokėjimas atsipalaiduoti naudojant kūno ir proto technikas bei kognityvinę elgesio terapiją. Tiesa, reikia atlikti daugiau tyrimų, norint geriau suprasti, kaip šie kovos su stresu būdai veikia.

Priklausomybių mažinimas arba atsisakymas

Dėl įvairių socialinių, ekonominių ir aplinkos veiksnių visoje šalyje gerokai išaugo piktnaudžiavimas svaigiosiomis medžiagomis, ypač tragiškoji opioidų epidemija. Gydytojai ir tyrėjai ima geriau suprasti fiziologines ir psichologines priklausomybės priežastis.

Kita vertus, visuomenėje vis dar gajus stigmatizavimas ir sudėtingos galimybės gauti pagalbą arba tokių paslaugų trūkumas išlieka rimtais iššūkiais. Klinikų darbuotojai ir mokslininkai turi paieškoti būdų tiksliau numatyti, kurie asmenys yra labiau linkę įklimpti į priklausomybės liūną, ir kaip užkirsti tam kelią. Prioritetą derėtų teikti gydymui, apimančiam integruotą slaugą, specialiai pritaikytą paciento poreikiams.

Teigiama psichologija ir socialinis ryšys

Mokymasis išsaugoti teigiamą požiūrį praktikuojant dėkingumą ir atlaidumą daro didelį poveikį psichologinei ir subjektyviai gerovei, kuri, savo ruožtu, yra siejama su nauda psichikos sveikatai.
Socialinis ryšys, t. y. jūsų santykių gausa ir kokybė, daro, ko gero, didžiausią įtaką sveikatai. Ir atvirkščiai: socialinė izoliacija, pavyzdžiui, jeigu gyvenate vieni, turite nedidelį socialinį ratą, mažai dalyvaujate socialinėje veikloje ir jaučiatės vieniši, yra siejama su didesniu mirtingumu ir sergamumu, blogesne imuninės sistemos funkcija, depresija bei kognityvinių funkcijų prastėjimu.
Žinoma, reikia atlikti papildomų studijų, norint tiksliau išsiaiškinti, kaip gerėja individo kūno biologija ir chemija labiau bendraujant su kitais žmonėmis.

Uždegimo vaidmuo sergant su gyvenimo būdu susijusiomis ligomis

Nesveikas gyvenimo būdas sukelia užburtą uždegimo ratą. Nors uždegimas yra visiškai natūralus ir normalus organizmo būdas kovoti su infekcijomis, sužeidimais ir stresu, per didelis uždegimas iš tikrųjų tik pasunkina minėtuosius negalavimus arba sudaro tinkamesnes sąlygas jiems pasireikšti.
Organizmo uždegiminis atsakas yra sudėtingas procesas. Uždegimui suprasti, nuspėti, gydyti ir pakeisti (siekiant išsaugoti gydomąjį poveikį, bet sumažinti lėtinę žalą) mokslininkai naudojo mašininį mokymąsi ir kompiuterinį modeliavimą. Šiais laikais tyrėjai atranda naujų mechanizmų, paaiškinančių, kaip lėtinis stresas gali suaktyvinti ir pasyvinti tam tikrus genus.

Iššūkių ir kliūčių įveikimas

Gyvenimo būdo mediciną studijuojantys mokslininkai ir gydytojai diskutuoja, kaip galima panaudoti minėtuosius metodus, norint pagerinti klinikinius tyrimus, skirtus gyvenimo būdo pokyčių poveikiui analizuoti. Taip pat jie supranta, kad yra aplinkos iššūkių ir kliūčių, neleidžiančių daugeliui žmonių teigiama linkme pakeisti savo gyvenimo būdo.

Kai kuriose šalyse ar teritorijose sveiki maisto produktai kainuoja labai brangiai arba jų apskritai nėra prekyboje. Nesaugūs rajonai, kenksmingi chemikalai ir medžiagos sukelia nuolatinį stresą.

Prastas išsilavinimas, skurdas, kultūriniai įsitikinimai, rasinė ir etninė nelygybė bei diskriminacija – šios problemos turi būti išspręstos, kad visi žmonės galėtų džiaugtis šešių „vaistų“ teikiama nauda.

Gyvenimo būdo medicinos taikymas yra ypač aktualus šiandien, nes nesveikas gyvenimo būdas sukėlė nesunkiai išvengiamų lėtinių ligų pandemiją, kurią dar labiau sustiprino siaučiantis koronavirusas, smarkiau paveikiantis gretutinėmis ligomis sergančius asmenis.

Paprašykite savo gydytojo, kad „skirtų“ šiuos šešis „vaistus“, leisiančius gyventi ilgiau ir kokybiškiau. Juk jie yra nemokami, veikia ne prasčiau, o gal net geriau už kai kuriuos medikamentus ir neturi jokio šalutinio poveikio!

Gyvenimo būdo medicinos srities tyrimus apžvelgė Pitsburgo universiteto chirurgijos dėstytojas Yoramas Vodovotzas ir Pitsburgo universitetui priklausančios įstaigos „UPMC Health Plan & Workpartners“ sveikatos ir produktyvumo reikalų medicinos direktorius Michaelis Parkinsonas.