Tačiau ispanai žiauriai atsikeršijo – kareiviai užpuolė miestą ir per vieną dieną išžudė šimtus gyventojų. Išpuoliui vadovavo Gonzalo de Sandovalas, o įsakymą davė pats konkistadorų lyderis Hernánas Cortésas. Zultépeco išpuolio aukomis daugiausia tapo moterys ir vaikai, sako Meksikos nacionalinio antropologijos ir istorijos instituto (INAH) tyrėjai.
Daugelis moterų ir vaikų buvo nužudyti pasislėpę savo namuose ar bandydami pabėgti nuo skerdynių, teigia INAH atstovas. Archeologų radiniai atspindi daugiau nei trijų dešimtmečių darbus vietoje, kur seniau stovėjo Zultépecas ir kartu atskleidžia naują informaciją apie abiejų pusių įvykdytus smurtinius veiksmus.
Tuo metu Zultépeco gyventojai buvo akolujai. Tai etninė mezoamerikos grupė, artimai gimininga actekų kultūrai. Jų karavano belaisvius sudarė europiečiai vyrai, moterys ir vaikai, majų, tlaškaltekų ir totonakų tautų žmonės, kurie buvo Ispanijos sąjungininkai, ir Kubos gyventojai: ir vietinių genčių atstovai, ir kilę iš Afrikos, skelbia „Mexico News Daily“. Tyrėjai teigia, kad po karavano užgrobimo, akolujai žmones paaukojo dievui Xiuhtecuhtli pagal jų ritualinį kalendorių.
Tačiau per tuos mėnesius, kai karavano keliautojai buvo laikomi nelaisvėje, akolujai modifikavo savo pastatus, kad juose apgyvendintų užsieniečius: pristatė sienas ir europietiško stiliaus krosnis, teigiama pranešime.
Visgi šie patogumai buvo trumpalaikiai ir paskutiniai belaisviai buvo paaukoti 1521 metų sausį arba vasarį. Maždaug tuo metu kalva netoli Zultépeco tapo vietiniams žinoma kaip „Tecoaque“. Tai nahuatlių kalba reiškia „kur jie buvo valgomi“. Būtent tai leidžia tyrėjams manyti, kad belaisviai buvo suvalgyti.
Archeologiniai radiniai leidžia manyti, kad Zultépeco gyventojai greičiausiai žinojo, kad ispanai netrukus imsis keršto. Pavyzdžiui, gyventojai bandė apsaugoti savo miestą statydami sienas, kurios blokavo kelią į gyvenamuosius rajonus. Atrodo, kad akolujai taip pat bandė paslėpti nužudytų belaisvių kūnus – mokslininkai patikrino 22 miesto cisternas ir rado trofėjais paverstus žmogaus kaulus kartu su asmeniniais karavano žmonių daiktais, mezoamerikos dievybių skulptūromis ir karavano gyvūnų liekanomis.
G. de Sandovalas ir jo vyrai miestą užpuolė tų metų kovą, pranešime teigia kasinėjimų direktoriaus Enrique Martínezas Vargasas. Viename maždaug 120 metrų ilgio kelio ruože archeologai aptiko keliolika moterų skeletų, kurios greičiausiai žuvo bandydamos apsaugoti 10 vaikų, kurių amžius buvo „nuo penkerių iki šešerių metų “, teigia E. M. Vargasas. Anot jo, skeletų padėtis „leidžia manyti, kad žmonės bėgo“ ir būtent tuomet buvo nužudyti ir greitosiomis palaidoti ten, kur krito.
Moterys ir vaikai, kurie bandė pasislėpti uždarose patalpose, „savo ruožtu buvo žiauriai išdarkyti, ką liudija ant kambarių grindų rasti sulaužyti kaulai“, – pranešime teigia E. M. Vargasas. Konkistadorai taip pat sudegino Zultépeco šventyklas ir nukirto akalujų Dievų skulptūrų galvas. Išpuolio brutalumas reiškė ir kerštą už nužudytus kalinius, ir įspėjimą, kas laukia besipriešinančiųjų Ispanijos vykdomai okupacijai ir užkariavimui teigia E. M. Vargasas.
