Šiame nuostabiame gamtos kampelyje, pasak vieno iš jo XX amžiaus gyventojų, žmogus gali virsti į žvėrį po 3 savaičių sunkaus darbo, mušimo ir bado. Tolimuosiuose Rusijos rytuose esanti Kolyma taip ir būtų likusi neapgyvendinta, jei netyčia rasti brangieji metalai. Vietoje turtų, auksas šiai vietovei atnešė tik tūkstančius beprasmių mirčių – Kolyma greitai virto į aukso ir Gulago lagerių kraštą.
Šiandien Kolyma ir jos sostinė Magadanas garsėja stingdančiu šalčiu ir nuostabia gamta. Tačiau Kolymos gamta žavi ne tik grožiu – čia galima rasti platinos ir aukso. Būtent šių metalų atradimas XX amžiuje pradėjo Rusijos „aukso karštligę“. Tik rusiškoji versija radikaliai skyrėsi nuo tos, kuri buvo Amerikoje.
Amerikoje aukso atradimas tik paskatino kapitalizmo augimą, o Kolymoje iškastas auksas maitino totalitarinį režimą. Auksui kasti savanorių ieškoti nereikėjo – kam jie reikalingi, kai sovietai turėjo galingą Gulago sistemą.
Stingdančiame Kolymos šaltyje šimtai tūkstančių žmonių, tarp jų ir lietuviai, mirė. Kartais net nebūdavo galimybės iškasti duobės, tad kaliniai būdavo laidojami po asfaltu ir taip tapdavo Kaulų kelio dalimi. Tai tik dalelė baisybių, kurios vyko Kolymos regione.
