Tyrimui vadovavo George'as Poinaras Jaunesnysis, legendinis paleobiologas, kurio idėjos įkvėpė „Juros periodo parko“ autorių Michaelą Crichtoną. Naujos rūšies gėlė buvo aptikta gintare, rastame šiauriniame Mianmaro regione, žinomame dėl turtingų 100 milijonų metų senumo nuosėdų.
Gintare rastas augalas pavadintas Valviloculus pleristaminis. Stulbinančiai gerai išsilaikęs egzempliorius yra „vyriškos lyties“ gėlė.
„Nepaisant to, kad gėlė tokia maža, jos detalumas yra nuostabus“, – paaiškina Poinaras.
„Mūsų rastas egzempliorius tikriausiai buvo augalų sankaupos dalis, kurioje buvo daugybė panašių gėlių, kai kurios galbūt ir „moteriškos“. „Vyriškoji“ gėlė yra mažytė, apie 2 milimetrų skersmens, tačiau joje yra maždaug 50 kuokelių, išdėstytų spirale, o dulkinės nukreiptos į viršų.
Poinaro tyrimai apie šias gintaro nuosėdas Mianmare, per pastaruosius kelis dešimtmečius atskleidė daugybę senovės organizmų. Gintaras yra kilęs iš geografinės vietovės, vadinamos Vakarų Birmos bloku, kuris kadaise buvo senovės žemyno, žinomo kaip Gondvana, dalis. Ir bendrai, Poinaro darbas kvestionuoja tradicines geologines laiko linijas, kurios rodo, kad Vakarų Birmos teritorija atsiskyrė nuo Gondvanos prieš 200–500 milijonų metų.
Poinaras tvirtina, kad šis tektoninis poslinkis galėjo įvykti prieš 100 milijonų metų. Kadangi manoma, kad gaubtasėkliai iš pradžių vystėsi maždaug prieš 100 milijonų metų ir apskritai paplito Australijos, Afrikos ir Pietų Amerikos žemynuose, šis darbas kelia hipotezę, kad Gondvanos tektoninė migracija galėjo įvykti daug vėliau nei iki šiol manė geologai.
Pastaraisiais metais gintaro atradimai skirtingose pasaulio vietose atskleidė stulbinančią senovės organizmų įvairovę, pradedant vorais ir priešistorinėmis gyvatėmis, baigiant sperma ir žinduolių kraujo ląstelėmis. Ši nepaprastai gerai išsilaikiusi gėlė suteikia dar vieną įžvalgą apie senovės ekosistemas, egzistavusias prieš milijonus metų.
