Visgi daug deguonies Žemėje buvo toli gražu ne visada. Deguonies kiekis atmosferoje pradėjo gausėti tik kiek daugiau nei prieš du milijardus metų, o šiandieninį lygį pasiekė prieš pusę milijardo. Taigi hipotetinė nežemiška civilizacija, ieškanti gyvybės Saulės sistemoje, didžiąją Žemės egzistavimo dalį nebūtų čia aptikusi atmosferinio deguonies.
Kitas, galimai geresnis, biopėdsakas yra metanas, ypač jei jis atmosferoje egzistuoja kartu su anglies dvideginiu. Metanas taip pat labai reaktyvus, ir laikui bėgant turėtų pranykti; nemenka jo dalis gali virsti anglies dvideginiu. Jei metano ir anglies dvideginio atmosferoje randama vienu metu, tai reiškia, kad metanas greičiausiai tikrai nyksta, bet kartu jo kiekis nuolat atnaujinamas.
Naujame tyrime nagrinėjama, ar tokią atmosferos sandarą galėtų palaikyti vulkanizmas.
Skaitmeniniai modeliai rodo, kad panašiose į Žemę planetose vulkanizmas niekaip negali būti pakankamai galingas, kad sukurtų tiek metano, kiek jo šiuo metu yra Žemės atmosferoje. Vienintelis įmanomas scenarijus yra labai jauna planeta dar nenusistovėjusioje planetinėje sistemoje. Tokiomis sąlygomis vulkanizmą reguliariai sustiprina asteroidų smūgiai.
Visgi ir tada galima atskirti vulkaninės ir biologinės kilmės metaną: ugnikalniai išmeta ne tik šias dujas, bet ir daug anglies monoksido, o gyvybiniai procesai, išskiriantys metaną, anglies monoksidą suvartoja.
Taigi jei planetoje randama daug metano ir daug anglies monoksido, galima manyti, jog ten vyksta stiprus vulkanizmas, o jei anglies monoksido praktiškai nėra, metanas turėtų būti gyvybės požymis. Žinoma, visa tai galioja tik uolinėms planetoms – dujinėse milžinėse metanas gali formuotis kitais būdais.