Delfi laidoje „Radikalus smalsumas“ biochemikas, mokslo populiarintojas Pere Estupinyá dalinasi savo žiniomis apie seksą: kas vyksta žmogaus smegenyse orgazmo metu, kaip pagerinti savo lytinį gyvenimą ir kaip atpažinti netikrą orgazmą.

Radikalus smalsumas. Ispanų biochemikas – apie sekso mokslą ir mums patinkančius žmones

– Ką tyrinėja sekso mokslas?

– Labai tiesmukas klausimas! Mokslas studijuoja daugybę dalykų: mūsų elgesį, mūsų fiziologiją, smegenų veiklą skirtingomis aplinkybėmis. Kaip mokslo žurnalistas, likau nustebęs, kad niekada netyrinėjau, kaip mokslininkai tiria lytinį aktyvumą. Tai priklauso nuo mūsų kūno, nuo to ką išmokstame, nuo psichologijos, aplinkos įtakų – taigi tai labai tarpdisciplininė sritis. Skirtingos mokslo sritys tyrinėja lytinį aktyvumą. Todėl mane tai ir sudomino, ir todėl parašiau ilgą knygą.

– Apie jūsų knygą dar pakalbėsime. Dabar gal galėtumėte pateikti keletą pavyzdžių, kaip tyrinėjamas seksas ir kokie metodai taikomi?

– Dažniausiai pasitaikantis – kai kas nors atsitinka blogo. Kaip ir medicinoje. Dingusi aistra, erekcijos problemos, priešlaikinė ejakuliacija – šie dalykai tyrinėjami, nes žmonės nuo jų kenčia. Žmonės vengė lankytis pas gydytojus ir psichologus. Bet mokslininkai nustatė, kad tai yra organizmo funkcijos, kurios turi veikti. Taip tiriami fiziologiniai mechanizmai, pavyzdžiui, erekcija. Rezultatas, kad tai susiję su azoto oksidu, padėjo sukurti „Viagra“.

Aistra moterims dažnai dingsta dėl psichologinių, o ne fiziologinių problemų. Tačiau yra atvejų, kada moterys saugioje aplinkoje, geruose santykiuose, puikioje poroje, neturėdamos psichologinių problemų taip pat kenčia nuo aistros stygiaus. Tai parodo, kad ši problema gali atsirasti dėl hormonų ar menstruacinio ciklo problemų. Čia labiau biologinė pusė.

Sociologija studijuoja, pavyzdžiui, seksą be įsipareigojimų, kaip per pastaruosius dešimtmečius keitėsi mūsų elgesys: internetinės pažintys, „Tinder“, trumpalaikių santykių kultūra. Dvi kraštuninės pusės – sociologija ir biologija ar net genetika.

Yra atlikta netgi dvynių multiorgazmo palyginimo tyrimų. Buvo bandoma nustatyti, ar sesė, kuri gali patirti multiorgazmą, turi genetinį kokį ryšį su savo sese dvyne. Ta prasme, ar multiorgazmai turi genetinį pagrindą. Ir atsakymas buvo teigiamas.

Genitalijų struktūra, G taškas, skirtingi orgazmų tipai, stimuliuojant klitorį arba vidinę makšties dalį, viskas turi įtakos dėl skirtingos informacijos, kuri siunčiama smegenims. Todėl pojūtis priklauso to nuo, kas bus stimuliuojama – dubens, hipogastrinis ar pundendinis nervas. O tai jau yra neuro endokrinologijos sritis.

– Parašėte knygą apie sekso mokslą, kaip kilo tokia mintis?

– Dalyvavau neuro mokslų konferencijoje, kur mokslininkai pristatė savo studijas apie Parkinsono ligą, demenciją, miegą, atmintį. Ten akį patraukė plakatas, skelbiantis apie žiurkių lytinio potraukio studijas. Mokslininkė atliko eksperimentą su žiurkėmis. Jo metu šepetėliu stimuliavo žiurkių klitorį, ir bandė nustatyti, kaip hormonai įtakoja potraukį. Grupei žiurkių buvo duodami tam tikri hormonai, o kitai grupei – ne.

Pagalvojau, kad tai gana įdomu ir linksma. Tada ta mokslininkė pasakė, kad tai labai svarbu. Galbūt net labiau svarbu, nei kitos mokslo sritys, nes tai liečia daug žmonių. Ji man papasakojo apie problemas, kurios asocijuojasi su lytiškumu. Ir tada supratau, kad ši sritis per mažai aprašytas ir ištirta. Kai mes kalbame apie seksą, visada atrodo, kad kalbame apie kažką linksmo, nerimto ir nesvarbaus. Taip nėra, todėl nusprendžiau gilintis į šią sritį.

– Dar grįšime prie jūsų knygos, bet jums priklauso garbingas titulas. Esate pirmasis vyras pasaulyje, patyręs orgazmą magnetinio rezonanso aparate.

– Norite visų detalių?

– Tik rezultatų.

– Išvados. Įdomiausia buvo ne išvados, o procesas. Ėmiau interviu iš neuromokslininko Barry Komisaruk, tyrinėjančio viską nuo pirmos stimuliacijos iki orgazmo, tam, kad sužinotų, kurios smegenų sritys suaktyvėja. Pradedant nuo smegenų žievės, einant link migdolo ir hipokampo. Šias studijas jis atliko su moterimis. Jis atrado daug įdomių dalykų, ir planavo pradėti tyrinėti vyrus.

Kai man pasiūlė, dvejojau, kaip suprantate, aš turėjau patirti orgazmą nejudėdamas, su gaubtu ant galvos, nes toks buvo tikslas. Nenorėjau sutikti, bet sužinojęs, kad būsiu pirmasis vyras, patyręs orgazmą magnetinio rezonanso aparate, pasakiau, kad mane tai domina.

– Ar yra kažkas, ko negalėtumėte padaryti dėl mokslo?

– Greičiausiai yra dalykų, kurių nedaryčiau, bet kol kas dėl mokslo esu padaręs gana daug.

– Grįžkime prie knygos. Ką jūs būtumėt norėjęs žinoti, prieš parašant knygą?

Vau, įdomus klausimas... Pakeičiau nuomonę apie tai, kas normalu sekse. Iki tol šiek tiek skeptiškai žiūrėjau į atviras santuokas, svingerius, poligamiją. Žinoma, niekada nebuvau prieš – juk žmonės laisvi daryti, ką nori. Tai man atrodė nenormalu, kalbant apie tai kas daugeliui žmonių yra normalu. Aš nenorėjau išbandyti nieko, išskyrus tradicinį seksą.

Atlikdamas tyrimą knygai – išbandžiau beveik viską. Net tantrinį seksą. Galiu pasakyti, kad kai kas patiko labiau, kai kas mažiau, bet daug ko išmokau. Labiausiai turbūt tai, kad tai, kas maniau, kad yra geras seksas, nežinojau, kad gali būti geriau. Savo lytiniu gyvenimu buvau patenkintas ir iki tol, bet nemaniau, kad gali būti daug geriau.

– Ką galite pasakyti apie klaidingas nuomones. Gal ką nors pavyko atrasti rašant knygą?

– Taip. Pirmiausia, ką jau sakiau prieš prieš tai – daug daugiau žmonių kenčia nuo fizinių ar psichologinių lytinių sutrikimų negu, kad aš maniau. Sutrikimai priklauso nuo amžiaus. Sutrikimų skaičius yra labai didelis, nepaisant to, dažnai vengiama apie tai kalbėti. Tai pat skirtumai tarp lyčių. Sakoma, moterys – iš Veneros, vyrai – iš Marso. Bet mes nesame tokie skirtingi. Žinoma, mūsų fiziologija, hormonai skiriasi, bet, atlikus metaanalizę, apie elgesį, genitalijų struktūrą paaiškėja, kad klitoris ir varpa yra vienas ir tas pats.

– Ką jūs turite omeny, sakydamas vienas ir tas pats, gal galėtumėte plačiau paaiškinti?

– Jie abu kilę iš tos pačios embriono struktūros. Yra stadija, kai dėl X Y chromosomų sukuriama šiek daugiau testosterono. Todėl – jeigu esate vyras iš lytinės liaukos išsivysto sėklidės, o jeigu moteris – kiaušidės. Bet jų kilmė ta pati. Varpa auga ir išsikiša iš kūno, jeigu esate vyras, o moterims lieka viduje. Tačiau tai yra ta pati struktūra. Nėra skirtumo, ar jūs liečiate varpos dalį ar klitorį, nervų sistema į smegenis siunčią identišką signalą. Trumpai tariant, tai ta pati struktūra skirtingose formose. Todėl vyrai ir moterys yra tokie patys.

Žinoma, ne visiškai tokie patys – varpa yra didesnė negu klitoris. Bet klitoris nėra tik išorėje, moters viduje jis turi penio kamieną. Moteriai susijaudinus jis taip pat būna erekcijoje. Jo vidinė dalis padidėja, todėl jaučiamas malonumas, kai stimuliuojama vidinė makšties dalis. Nes paliečiama vidinė erekcijos klitorio dalis. Tai yra G taškas. G tašką galite stimuliuoti pirštu ar kuo nors, kai paliečiate vidinę klitorio dalį. Kalbant apie elgesį, yra keletas skirtumų, tačiau daug daugiau panašumų, kai atliekami didelės apimties tyrimai.

– Kas labiausiai jus nustebino, kai atlikote tyrimus apie seksą?

– Yra dalykų, kurie nustebino iš mokslinės pusės, ir yra tokių, kurie nustebino iš sociologinės pusės. Net iš aš asmeninės pusės nustebino faktas, kad vyrai gali patirti multiorgazmą. Maniau, kad tik nedidelė dalis vyrų gali tai patirti. Tantrinio sekso metu sužinojau, kad yra skirtumas tarp orgazmo ir ejakuliacijos. Orgazmas priklauso nervų veiklai, ejakuliacija – raumenų veiklai, ir juos įmanoma atskirti. Patirdamas orgazmą dėl ejakuliacijos neprarandi erekcijos, gali tęsti sueitį iki kito orgazmo. Aš bandžiau ir man pavyko. Nustebau, nes nemaniau, kad tai įmanoma. Toliau nustebino lytinio aktyvumo įvairovė – daug žmonių turi fetišus, mėgsta atvirus santykius. Būnant tik savam uždaram rate susidaro įspūdis, kad to nėra.

Taip pat daug dalykų iš mokslinės pusės nustebino. Pavydžiu, tai, kas vadinama lytiniu atitikimu moterims. Moterims rodant akto nuotraukas ir klausinėjant, ar tai jas jaudina, ar ne, ir tuo pačiu matuojant genitalijų reakciją, bei stebint ar klitoris didėja, galima pastebėti, kad nėra lytinio atitikimo. Yra situacijų, kada rodomos dvi moterys arba kas nors šiek tiek agresyvesnio, psichologija sako, kad nepatinka, bet genitalijų reakcija būna: „Mums tai patinka“. Tai mane nustebino.

– Taigi, apskritai paėmus, ar seksas yra naudingas sveikatai?

– Šia tema dažnai perlenkiama lazda. Taip jis naudingas – ypač iš psichologinės pusės, tu jautiesi geriau, jeigu seksualinis gyvenimas pilnavertis. Tačiau, tai neturi nieko bendro su imuninės sistemos gerinimu ar vėžio prevencija. Pastariesiems dalykams tai turi labai nedaug įtakos, bent jau mokslas kol kas neatrado koreliacijos. Pilnavertis lytinis gyvenimas turi teigiamos įtakos jūsų psichologinei būsenai. Pilnavertis nereiškia daug santykiauti, tai reiškia, kad jūs esate patenkintas savo seksualiniu gyvenimu. Paimkime priešingą pusę – žmonės, kurie gailisi arba norėtų daugiau potyrių, tačiau negali, tai stipriai įtakoja jų gerovę.

– Kas nutinka su mūsų kūnu susijaudinus, sekso metu ir patiriant orgazmą?

Vau. Daug dalykų. Susijaudinimo metu suaktyvėja simpatinė nervų sistema. Mūsų nervų sistema susideda iš simpatinės ir parasimpatinės. Kraujas teka į genitalijas ir raumenis, išsiskiria dopaminas, adrenalinas, kortizolis. Mes išsibudiname ir susijaudiname, bet ne tik fiziškai lytiškai, apskritai, visas kūnas susijaudina.

Lytinio akto metu suaktyvėja kitos smegenų dalys, genitalijos pradeda siųsti specifinę informaciją į smegenis, kuri galiausiai baigiasi orgazmu. Orgazmo metu yra akivaizdžių dalykų, kaip ejakuliacija, bet kiti ne tokie akivaizdūs, pavyzdžiui, išsiskiria oksitocinas – hormonas, suteikiantis mums malonumą ir pasitenkinimą. Dėl stipriai suaktyvėjusios simpatinės nervų sistemos, labai stipriai padidėja kraujo spaudimas ir širdies pulsas. Dėl pastarųjų galite pamatyti, jei kas nors suvaidina orgazmą. Nesvarbu ar šaukia, ar rėkia, ar gestikuliuoja, bet jei širdies pulsas nepakinta, jei skruostai balti, vadinasi, kraujospūdis nepadidėjo, ir tai – netikras orgazmas.

– Dėkoju už patarimus. Savo TED paskaitoje minėjote, kad orgazmas apima visas smegenis, gal galite plačiau papasakoti?

– Taip, signalas, iššaukiantis orgazmą, siunčiamas iš smegenų. Ejakuliacija – ne. Net su gyvūnais jūs galite išgauti sėklos stimuliuojant. Bet orgazmas ateina iš smegenų. Tai prasideda nuo genitalijų, eina per stuburą, nervų sistemą ir būna momentas, kai smegenys sako – dabar. Tačiau orgazmą jūs tą galite pasiekti kitais keliais. Pavyzdžiui, stimuliuojant spenelius arba aktyviai sportuojant – tai vadinama ne genitaliniu orgazmu. Juk žmonės patiria orgazmą net miegodami. Tokie orgazmai prasideda ne nuo genitalijų, o nuo smegenų. Genitalijos yra svarbios, bet smegenys privalomos.

– Kodėl mums patinka vieni žmonės, o ne kiti?

– Vau. Tai priklauso nuo daug faktorių, nuo kultūros. Kas, mes esame, daro įtaką tam, kas mus traukia. Panašumai turi įtakos. Simetrija yra kitas faktorius. Tačiau tai priklauso nuo bendrinių patrauklumo standartų, pavyzdžiui, simetrijos. Patrauklumas taip pat priklauso nuo vyrų ir moterų bruožų, kurie priklauso nuo mūsų potyrių, nuo mūsų gyvenimo. Net jeigu pasąmoningai asmuo primena kažką, su kuo mes turėjome gerus lytinius santykius, tai mums daro didelę įtaką. Tai keičiasi nuolat.

Dėl internetinių pažinčių dabar paprasčiau atlikti tyrimus. Iki tol mokslininkai turėjo atlikti apklausas. Jie rodydavo keletą veidų tipų, keletą kūno tipų ir klausdavo, kas labiau patinka. Dabar, kai turime tiek daug informacijos iš „Tinder“, internetinių svetainių, galime daryti koreliacijas. Tačiau vis dar yra daug paslapčių. Gerai, kad vis dar yra paslapčių.

– Gerai, kad turime daug informacijos, mums tik reikia ją išanalizuoti. Kokie būtų 3 ir daugiau patarimai iš jūsų, kaip mokslininko, norintiems pagerinti savo lytinį gyvenimą?

– Kaip mokslininkai mėgsta sakyti – „informacija yra jėga“. Kuo daugiau informacijos turi, tuo geresnius sprendimus gali priimti. Žinojimas, kaip tavo kūnas veikia, suteikia daug pasitikėjimo.

Pavyzdžiui, kartais stresą patiriantys vyrai gali kentėti nuo priešlaikinės ejakuliacijos. Simpatinės nervų sistemos supratimas gali padėti nuspėti, kada jūs patirsite priešlaikinę ejakuliaciją. Mano ar kitų mokslininkų parašytų knygų apie seksą skaitymas, gali pagerinti jūsų seksualinį gyvenimą.

Kitas patarimas, kurį norėčiau duoti, jei lytiniame gyvenime jus kas nors neramina – kreipkitės į gydytoją ar psichologą. Nedaug žmonių taip daro. Daugelis žmonių to netraktuoja kaip sveikatos ar psichikos sutrikimų. Jie mano, kad taip nutinka dėl amžiaus ar kitų aplinkybių. Nedarykite tokių prielaidų – gera savijauta yra svarbu. Jeigu kas nors jūsų netenkina – klauskite. Tas pats, jei turėtumėte problemų su savo keliu, ir negalėtumėte vaikščioti. Juk tada jūs norėtumėte, kad gydytojas jus apžiūrėtų. Elkitės taip pat.

Galiausiai, kaip mokslininkas, noriu pasakyti, kad patirtis daro savo – ne tik teorija. Reikia geros praktikos, nežinau, ar čia sakau kaip mokslininkas.

– Ačiū. Paskutinis klausimas, koks yra svarbiausias mokslo atradimas, kurio laukiate?

– Yra keletas paslapčių, bet viena, kuri nėra pati svarbiausia, bet mane ji labiausiai domina, nes pats ją pradėjau tyrinėti su Barry Komisaruk. Vyrams po orgazmo ir ejakuliacijos dingsta erekcija. Ir jie negali patirti kitos erekcijos tam tikrą laiko tarpą. Kodėl taip nutinka? Evoliucijos psichologai sako, kad taip yra todėl, kad nėra svarbu turėti antro akto su tuo pačiu žmogumi. Erekciją galima patirti greičiau, jei naujas žmogus ateitų. Tačiau – kurios smegenų dalys atsakingos už šį procesą arba kaip sutrumpinti laiką, gali turėti daug naudos. Ši problema gali sukelti nepatogumų, kai norisi ilgesnio akto.