Tačiau iš tikrųjų gerai psichinei savijautai svarbesnis gali būti ne miego valandų kiekis, bet miego kokybė, fizinis aktyvumas ir mityba, rodo naujas tyrimas, kurį su jauno amžiaus suaugusiais žmonėmis atliko Otago universitetas Naujojoje Zelandijoje.
Anksčiau sutrikęs miegas buvo siejamas su prasta psichine sveikata, įskaitant depresiją ir kitas nuotaikos ligas. Tyrimai taip pat rodė, kad subalansuotas, visapusiškas maistas užkerta kelią depresijai, o net trumpos sporto treniruotės gali sustiprinti psichinę ir fizinę sveikatą.
Tačiau realiame gyvenime miegas, mityba ir fizinis aktyvumas turėtų būti neišskiriamas sveiko gyvenimo būdo trejetas, rašo svetainė sciencealert.com.
Nors anksčiau mes buvome sulaukę daug tyrimų, analizavusių, kas daro įtaką mūsų psichinei sveikatai, jie visi tyrinėjo tik po vieną faktorių. Naujoji studija analizavo iš karto tris veiksnius – miegą, mitybą bei fizinį aktyvumą, ir stengėsi nustatyti, kuris iš jų daro didžiausią įtaką psichinei sveikatai.
„Miegas, fizinis aktyvumas ir sveika mityba gali būti laikomi trimis sveikatos stulpais, nuo kurių priklauso optimali jaunų žmonių savijauta“, – teigė pagrindinė tyrimo autorė Shay – Ruby Wickham iš Otago universiteto Medicinos fakulteto.
„Nors daug tyrimų yra parodę, kad tiek miegas, tiek mityba, tiek fizinis aktyvumas yra naudingi psichinei sveikatai ir gerai savijautai, tyrimų, kurie būtų analizavę šiuos tris veiksnius kartu, kiekis yra ribotas“, - savo straipsnyje aiškino komanda.
„Žinant šių gyvenimo būdo veiksnių svarbą – kiekvieno atskirai ar jų kombinacijos, taip pat šių veiksnių svarbos hierarchinę tvarką, bus galima koreguoti psichinės sveikatos intervencijas tiek individualiu, tiek populiacijos lygiu“, – pridūrė ji.
Kai kurie ankstesni tyrimai rodė, kad toks elgesys kaip sveika mityba ar dažnas sportavimas turi sinerginį poveikį gerai savijautai, kai kuris nors iš šių veiksnių sukelia kitus teigiamus pokyčius.
Tačiau egzistuoja kita tikimybė, kad pavyzdinis elgesys vienoje srityje gali kompensuoti ne tokius pagirtinus veiksmus kitoje srityje, kai, pavyzdžiui, intensyviai pasportavęs žmogus prisikerta ne itin sveiko maisto.
Per minėtą studiją mokslininkai stebėjo daugiau kaip 1100 suaugusių žmonių nuo 18 iki 25 metų, kad pažiūrėtų, kokį poveikį „didysis sveikų veiksnių trejetas“ daro psichinei sveikatai.
Klausimyną internete tarp 2018 ir 2019 metų užpildę žmonės turėjo atsakyti į klausimus apie savo nuotaiką, savijautą, mitybą, fizinį aktyvumą ir miego įpročius. Jie taip pat turėjo nurodyti, ar atsikėlę rytais jausdavosi pailsėję ir guvūs – tai yra svarbus kokybiško miego rodiklis.
Išsaugoti gerą psichinę ir fizinę sveikatą jauniems žmonėms nėra lengva, nes paprastai kritišku perėjimo į savarankišką gyvenimą laikotarpiu jie išgyvena svarbius kasdienės rutinos, miego, darbo ir gyvenimo būdo pokyčius.
Turimo dalyviai, gyvenantys Jungtinėse Valstijose ir Naujojoje Zelandijoje, buvo labai įvairūs: vieni buvo vegetarai ar net veganai, kiti jau vartojo antidepresantus dėl turimų sveikatos bėdų. Mažiau kaip trečdalis dalyvių buvo vyrai. Tyrėjai pakoregavo savo analizę, kad atsižvelgtų į šią įvairovę.
Žmonės, kurie miegodavo beveik po 10 valandų per parą, nurodė jautę mažiau depresijos simptomų. Tie, kurie miegodavo per mažai (mažau kaip 8 valandas) arba per daug (daugiau kaip 12 valandų), jautė daugiau depresijos požymių.
Geresnei savijautai įtakos turėjo ir vidutinės šviežių vaisių bei daržovių porcijos, vartojamos kiekvieną dieną.
Ir nors fizinis aktyvumas buvo antra aiškiausia geros savijautos priežastis, iš visų trijų veiksnių miego kokybė gerai psichinei savijautai darė didžiausią įtaką.
„Tai buvo netikėta, nes paprastai miego rekomendacijos būna susijusios su kiekybe, o ne kokybe“, –pažymėjo R. Wickham.
Kadangi tyrimo metu dalyvių miego, veiklos ar mitybos įpročiai nesikeitė, mokslininkai galėjo nustatyti tik elgesio ir rezultatų sąryšį, bet ne priežastinį ryšį.
Savo straipsnyje jie pažymėjo, kad jauni žmonės turėtų teikti pirmenybę miego kokybei, bet pabrėžė ir geros mitybos bei fizinės veiklos svarbą, nes „fizinis aktyvumas ir mityba nors ir yra antriniai, bet vis tiek reikšmingi veiksniai“.
„Mūsų rezultatai verčia manyti, kad norint pagerinti psichinę sveikatą ir savijautą, ateityje daugiausia dėmesio reikėtų skirti toms gyvenimo būdo intervencijoms, kurios yra nutaikytos į miego kokybę. Tačiau nereikėtų pamiršti ir fizinio aktyvumo bei mitybos“, – rašė autoriai.
Šios studijos rezultatai yra paremti tik žmonių atsakymais į klausimus, o ne tiesioginiais stebėjimais ar sveikatos tyrimais. Kai kurias klausimyno dalis sudarė tik vienas klausimas – taip buvo siekiama pritraukti daugiau tyrimo dalyvių. Taigi toliau tyrinėjant šią problematiką, reikėtų pasitelkti visapusiškesnes priemones ir metodus.
Otago universiteto mokslininkai jau pradėjo analizuoti duomenis iš kito Naujosios Zelandijos jaunų žmonių tyrimo, per kurį dvi savaites jie stebėjo ir vertino savo savijautą, gyvenimo būdą, mitybą, miegą ir fizinį aktyvumą. Tačiau šio papildomo tyrimo dar nerecenzavo kiti mokslininkai.
Kol kas mes visi galime atsipūsti, žinodami kelis paprastus būdus, kaip galime pagerinti savo miego kokybę: laikytis dienos bei nakties režimo, prieš miegą atsisakyti išmaniųjų prietaisų ir pritemdyti šviesas.
Minėtas straipsnis buvo paskelbtas žurnale „Frontiers in Psychology“.
