Deja, mokslininkai vis dar negali pasakyti, kodėl vieni žmonės, užsikrėtę koronavirusu, serga sunkiai, o kiti patiria tik menkus negalavimus arba nejunta jokių simptomų. Šiek tiek aiškumo šiuo klausimu suteikia neseniai Yale‘io universitete atlikto tyrimo rezultatai, rašoma portale sciencealert.com.
Tiesa, minėto tyrimo ataskaita dar nerecenzuota ir niekur nepublikuota, bet padarytos išvados laikomos vertomis dėmesio. Jose, be kita ko, nurodoma, kad sunkia COVID-19 forma persirgusių pacientų organizme pagaminama autoantikūnų, t. y. tokių antikūnų, kurie, užuot kovoję su invaziniu virusu, atakuoja paciento organus ir imuninę sistema.
Mokslininkai išsiaiškino, kad sunkiai COVID-19 sergančių žmonių organizme pasigaminę autoantikūnai prisišlieja prie baltymų, dalyvaujančių koronaviruso atpažinimo, signalų apie užkratą siuntimo ir infekuotų ląstelių šalinimo procesuose.
Tarp baltymų, kurių veiksena tokiu būdu paralyžiuojama, paminėti citokinai ir chemokinai – svarbūs imuninės sistemos „pranešimų siuntėjai“. Kai jie nustoja įprastų savo funkcijų, normali imuninės sistemos veikla sutrinka, apsaugos nuo viruso mechanizmai užblokuojami, todėl liga ima reikštis ganėtina sunkia forma.
Sąsajos su autoimuninėmis ligomis
Kad autoantikūnai veikia sergant tam tikromis autoimuninėmis ligomis, kaip antai reumatinis artritas ir vilkligė, žinoma gana seniai.
Neaišku tik, kodėl kai kurių žmonių organizmas pagamina tokius autoantikūnus. Mokslininkai spėja, kad dėl to kalta genetika ir aplinkos veiksniai, tiksliau – konkretus šių aplinkybių derinys. Minėtina ir tai, kad su autoimuninių ligų pasireiškimu siejamos ir virusinės kilmės infekcijos.
Kiek anksčiau šiais metais pasirodė publikacijų, informavusių apie antikūnų aptikimą COVID-19 užsikrėtusių, bet jokiomis autoimuninėmis ligomis niekada nesirgusių žmonių organizme. Tų autoantikūnų veiksenos taikiniai, kaip teigiama tyrimų aprašuose, yra labai panašūs į gerai žinomų autoimuninių ligų atvejais atakuojamus taikinius, pavyzdžiui, baltymus, paprastai aptinkamus ląstelių branduoliuose.
Vėlesni tyrimai padėjo suprasti, kad sunkia COVID-19 forma susergančių asmenų organizme gali būti pagaminta autoantikūnų, nukreiptų prieš interferonus – daugelio virusų dauginimąsi slopinančius baltymus.
Yale‘io universiteto mokslininkai pabandė pasitelkti naują technologiją, leidžiančią aptikti autoantikūnus, kovojančius su begale organizme esančių baltymų. Tokių autoantikūnų jie pamėgino rasti 170-ies hospitalizuotų pacientų organizmuose, o radę, jų veikimą palyginti su nesunkiai sergančių arba jokių ligos simptomų nepatiriančių žmonių organizmuose esančių autoantikūnų veikimu, taip pat su procesais virusu neužsikrėtusių žmonių organizmuose.
Hospitalizuotų pacientų kraujyje buvo aptikta ir interferonus atakuoti galinčių, ir kitų svarbių imuninės sistemos ląstelių (pavyzdžiui, natūraliųjų ląstelių-žudikių (NK ląstelių) bei T limfocitų), funkcijas potencialiai sutrikdančių autoantikūnų.
Sprendžiant iš gautų rezultatų, autoantikūnų atsiradimą galima laikyti įprastu reiškiniu sunkia COVID-19 forma sergančio paciento organizme.
Vėliau eksperimentuodami su pelėmis, Yale‘io universiteto mokslininkai pastebėjo, kad šie autoantikūnai gali pabloginti ligonio būklę, todėl randasi prielaida manyti, kad kaip tik jie ir gali lemti COVID-19 sunkumo laipsnį.
Ne vienintelis veiksnys
Nors COVID-19 sergančių pacientų organizme prieš imuninės sistemos baltymus nukreiptų autoantikūnų buvo aptikta išties nemažai, tokių, kurie būdingi būtent COVID-19, t. y. pagal kuriuos būtų galima atpažinti sunkiai koronavirusine infekcija sergančius žmones, išskirti nepavyko.
Dėl šios priežasties teko pripažinti, kad COVID-19 sunkumą lemia keletas aplinkybių ir autoantikūnai nėra vienintelis įtaką turintis veiksnys.
Vis dėlto mokslininkai mano, kad žmonėms, kurių organizme yra autoantikūnų, kyla didesnė grėsmė persirgti sunkia COVID-19 forma. Gali būti, kad pirmaisiais koronaviruso reiškimosi etapais tų žmonių organizmas nepajėgs sugeneruoti pakankamai stiprios imuninės reakcijos arba bus iš anksto pasirengęs gaminti naujus autoantikūnus, trikdančius imuninės sistemos reakciją į virusą.
Mokslininkus vis labiau domina klausimas, kas bendro gali būti tarp sunkios COVID-19 formos ir klaidingo imuninio atsako, nukreipto į sveikus organizmo audinius ir baltymus. Tai, kad aptinkami autoantikūnai, gali reikšti, jog kai kurių žmonių atveju COVID-19 galima traktuoti kaip koronaviruso paskatintą autoimuninę ligą.
Mokslininkai tikisi, kad išsiaiškinę, kas lemia autoantikūnų gamybą, galės pasiūlyti naujų ligos gydymo metodų.
Kiek laiko autoantikūnai išlieka organizme po to, kai infekcija įveikiama, kol kas nežinoma. Ypač svarbus klausimas, ar ilgą koronavirusinės infekcijos trukmę lemia ilgalaikė autoantikūnų padaroma žala, taip pat tebėra atviras.
