Spalio pradžioje vienas medicinos studentas pasidalino istorija apie savo mamą ir jos kasdienį kavos gėrimo ritualą. Jis labai puikiai iliustruoja, kad uoslės pasitikrinimas gali būti puikus būdas diagnozuoti COVID-19 infekciją, skelbia sciencealert.com.
Vieną popietę studento mama išsivirė puodelį kavos ir nustėro, nes neužuodė nei kavos kvapo, nei juto jos skonį. Iš dukters buvo girdėjusi, kad anosmija yra vienas iš naujojo koronaviruso simptomų, taigi dar pauostė pušų kvapo valymo priemonę – taip pat nepajuto jokio kvapo. Būtent dėl staigios anosmijos moteris skubiai izoliavosi ir pasidarė COVID-19 testą, kuris buvo teigiamas.
Rimtai sureagavusi į uoslės praradimą, pasidariusi testą ir pradėjusi izoliaciją, ši moteris užblokavo viruso plitimą, sutrikdžiusi jo sklaidos grandinę.
Remiantis tai kuriais skaičiavimais, nuo 44 iki 77 proc. COVID-19 pacientų praranda uoslę. Tik dauguma nesupranta, ko netekę, kol nepabando pauostyti kažko, kas turėtų skleisti intensyvų kvapą, pavyzdžiui, kvepiančios žvakės.
Štai kodėl ekspertai ragina žmones kiekvieną mielą dieną pasitikrinti uoslę. Laiku pastebėjus pokyčius, galima sėkmingai užkardyti ligos plitimą.
COVID-19 mūsų uoslę paveikia visai kitaip, nei kad apriboja įprastinis peršalimas. Kai nosis užgulta, odorantai – lengvutės ore aptinkamos kvapo molekulės – negali fiziškai nukeliauti iki kvapo receptorių nosies ertmės gilumoje.
COVID-19 atveju, kvapas nejuntamas sutrikdžius signalų perdavimo sistemą. Tyrimas atskleidė, kad virusas puola ląsteles, esančias už nosies tilto visai šalia uoslės neuronų. Šios ląstelės padengtos ACE2 receptoriais, kuriais virusas naudojasi bandydamas patekti į ląsteles, taigi jie labai pažeidžiami. Šį audinį apima uždegiminis procesas, laikinai sutrikdoma uoslės neuronų veikla, jie nebeatpažįsta kvapo dalelių. Be to, COVID-19 pacientai nejaučia ir skonio – gali valgyti kad ir aštriausią pipirą, nes gleivinė nejaučia dirgiklių.
Labai specifinis simptomas
Nepaaiškinama anosmija gana retas reiškinys sergant kitomis virusinėmis infekcijoms, ypač, kai nosis neužgulusi ir neužsikimšusi. Jeigu nė iš šio, nė iš to pradėjote nebeužuosti, tai gali reikšti, kad užsikrėtėte būtent COVID-19 infekcija.
Tiesą sakant, neseniai atliktų tyrimų išvados leidžia teigti: jeigu turėtumėte pasirinkti vos vieną simptomą, staigus uoslės praradimas gali būti vienintelis ir neginčijamas perspėjimas, jog sergate COVID-19.
Nors šis simptomas vienas būdingiausių COVID-19 diagnozės atveju, tikrai ne visi, kuriems nustatytas SARS-CoV-2, skundžiasi negalėjimu užuosti ir jausti skonio. O tai reiškia, jog, jeigu galite mėgautis rytinės kavos aromatu ir skoniu, tai gali reikšti du dalykus: jūs arba nesergate COVID-19, arba sergate, tačiau priklausote tai mažumai, iš kurios infekcija neatėmė malonumo užuosti ir jausti skonį.
Nors kūno temperatūra pastaruoju metu matuojama kone visur, karščiavimas nėra specifinis ir tik COVID-19 būdingas simptomas – daug kitų ligų, kad ir elementarus peršalimas, angina ar gripas, gali sukelti karščiavimą. Uoslės patikra taip pat negalėtų būti vertinamas kaip idealus būdas rizikai nustatyti.
Kadangi uoslės pasitikrinimas labai konkretus, labai greitas ir absoliučiai nemokamas, jis gali būti vertinamas kaip tikrai vertingas patikros insrumentas.
Tikrinkitės savarankiškai – kiekvieną mielą dieną
Ši istorija apie studento mamą ir kavą labai aiškiai iliustruoja, kaip aktyvi uoslės patikra gali padėti nustatyti COVID-19 atvejus, kai ligoniai nejaučia jokių kitų šiai infekcijai būdingų simptomų. Penno universiteto mokslininkai būtent tam šiuo metu ir skiria daugiausia dėmesio.
Šį rudenį universitetas ėmėsi projekto „Stop. Smell. Be well“, skirto atkreipti žmonių dėmesį į staigaus uoslės praradimo ir COVID-19 ryšį. Buvo netgi sukurtos specialios „uostymo kortos“, kurios gali padėti pasitikrinti, ar nesumenkusi uoslė.
Nors šis standartizuotas uoslės patikros įrankis ir tinkamas moksliniams tyrimams, tam, kad kiekvieną dieną galėtume pasitikrinti šią savo justę, jums tikrai nereikia specialių kortelių. Pakanka tiesiog pauostyti rytinę kavą ar šampūną, trenkantis galvą. Uoslės patikra tikrai nesugaudys visų nediagnozuotų susirgimo atvejų, nes net ketvirtadalis sergančiųjų uoslės nepraranda, tačiau toks metodas nekainuoja nei laiko, nei pinigų, tad mokslininkai vieningai sutinka, kad jį taikyti tikrai verta.
Kontrolė – veiksmingiausias įrankis
Kontrolė – vienas iš pagrindinių visuomenės sveikatos užtikrinimo įrankų. Patys svarbiausi viruso patikros ir kontrolės veiksniai yra dažnis ir greitis. Testų jautrumas šiuo atveju netgi atsiduria antrame plane.
Pasitikrinti savo uoslę labai paprasta – kas savo namuose neturi kavos ar kvapnaus muilo vonios kambaryje? Be to, tai labai greita – juk iš karto suprantate, kad pienas surūgo.
Belieka susieti anosmiją su kitais simptonais, ir jau galime teigti, kad čia pat namuose galime įvertinti, ar vertėtų atlikti COVID-19 testą.
Žinoma, nė viena kontrolės ir patikros programa nenustatys 100 proc. visų atvejų. Tad labai svarbu, kad žmonės ir toliau laikytųsi reikiamų prevencinių priemonių. Bet, jeigu nė iš šio, nė iš to praradote uoslę, būtinai kreipkitės pagalbos – taip padėsite ne tik sau, bet ir apsaugosite kitus.
