Šio tyrimo, kuris atskleidė, kad SARS-CoV-2 patenka į smegenis per nervų ląsteles nosies gleivinėje, išvados skelbiamos žurnale „Nature Neuroscience“. Pirmą kartą mokslininkams pavyko gauti elektroniniu mikroskopu užfiksuotų nepaliestų koronaviruso dalelių nosies gleivinės viduje vaizdų, rašo sciencedaily.com.

Dabar pripažįstama, kad COVID-19 nėra vien kvėpavimo takų liga. SARS-CoV-2 paveikia ne tik plaučius, bet ir turi įtakos širdies ir kraujagyslių sistemai, virškinimo traktui ir centrinei nervų sistemai. Daugiau nei kas trečias susirgęs COVID-19 žmogus jaučia neurologinių simptomų, tokių kaip skonio ir kvapo pasikeitimas ar praradimas, galvos skausmai, nuovargis, svaigulys ar pykinimas. Kai kuriems žmonėms liga net gali sukelti insultą ar kitų rimtų būklių.

Iki šiol mokslininkai įtarė, kad tokius simptomus sukelia konkrečias ląsteles smegenyse užkrečiantis virusas. Tačiau kaip SARS-CoV-2 ten patenka? „Charité“ ligoninės Neuropatologijos departamento gydytojos, mokslų daktarės Helenos Radbruch ir šio departamento direktoriaus profesoriaus, mokslų daktaro Franko Heppnerio vadovauta įvairių sričių mokslininkų komanda nustatė, kaip virusas patenka į centrinę nervų sistemą, o vėliau – ir į smegenis.

Šio tyrimo metu neuropatologijos, patologijos, teismo medicinos, virusologijos ir klinikinės priežiūros ekspertai išanalizavo 33 pacientų, kurių amžiaus vidurkis buvo 72 metai, audinių mėginius. Visi šie pacientai mirė „Charité“ ligoninėje arba Giottingeno universitetiniame medicinos centre nuo COVID-19.

Panaudodami naujausias technologijas, mokslininkai išanalizavo mėginius, paimtus iš mirusių pacientų nosies gleivinės ir keturių skirtingų smegenų sričių. Tiek audinių mėginiuose, tiek ir konkrečiose ląstelėse buvo ieškoma SARS-CoV-2 genetinės medžiagos ir spyglių baltymų, kurių aptinkama ant viruso paviršiaus.

Mokslininkų komanda rado įrodymų, kad viruso rasta skirtingose neuroanatominėse struktūrose, jungiančiose akis, burną ir nosį su smegenų kamienu. Daugiausia viruso buvo aptikta nosies gleivinėje. Panaudodami specialius audinių dažus, mokslininkai sugebėjo išgauti pirmųjų istorijoje elektroniniu mikroskopu užfiksuotų vaizdų, kuriose matyti nosies gleivinėje esančių nepažeistų viruso dalelių. Jų buvo rasta tiek nervų ląstelėse ir procesuose, vykstančiuose iš šalimais esančių epitelio ląstelių.

Visi tokio tipo vaizdais paremtoje analizėje panaudoti mėginiai privalo būti aukščiausios įmanomos kokybės. Siekdami tai garantuoti, mokslininkai užtikrino, kad visi klinikiniai ir patologiniai procesai buvo glaudžiai suderinti ir palaikomi įmantrios infrastruktūros.

„Šie duomenys patvirtina idėją, kad SARS-CoV-2 geba pasinaudoti nosies gleivine kaip vartais į smegenis“, – sakė prof. F. Heppneris. Tai patvirtina ir anatominis gleivinės ląstelių, kraujagyslių ir nervų ląstelių šioje srityje artumas.

„Į nosies gleivinę patekęs virusas pasinaudoja neuroanatominėmis jungtimis, tokiomis kaip uoslės nervas, kad pasiektų smegenis, – nurodė neuropatologas. – Tačiau labai svarbu pabrėžti, kad tie COVID-19 pacientai, kurių mėginiai buvo panaudoti šiame tyrime, sirgo tuo, ką galima pavadinti sunkia ligos forma. Jie priklausė nedidelei grupei pacientų, kuriems liga buvo mirtina. Todėl mūsų tyrimo rezultatus nebūtinai galima pritaikyti lengviems ar vidutinio sunkumo atvejams.“

Tai, kaip virusas juda iš nervų ląstelių, dar reikia galutinai patvirtinti. „Mūsų duomenys leidžia teigti, kad virusas juda iš nervų ląstelės prie kitos nervų ląstelės, kol pasiekia smegenis, – paaiškino H. Radbrusch. – Tačiau tikėtina, kad virusas taip pat keliauja kraujagyslėmis, ką įrodo tai, jog viruso buvo rasta ir smegenų kraujagyslių sienelėse.“

SARS-CoV-2 tikrai nėra vienintelis virusas, galintis tam tikrais keliais pasiekti smegenis. „Kiti pavyzdžiai yra herpeso virusas ir pasiutligės virusas“, – paaiškino H. Radbrusch.

Mokslininkai taip pat tyrinėjo ir tai, kaip imuninė sistema reaguoja į SARS-CoV-2 infekciją. Jie ne tik rado įrodymų, kad aktyvuojamos smegenyse ir nosies gleivinėje esančios imuninės ląstelės, bet ir nustatė šių ląstelių imuninius žymenis galvos smegenų skystyje.

Kai kuriais analizuotais atvejais mokslininkai taip pat aptiko insulto dėl tromboembolijos (kraujo krešulio kraujagyslėje) sukeltų audinių pažeidimų.

„Mes manome, kad SARS-CoV-2 buvimas nosies gleivinės nervų ląstelėse paaiškina tuos neurologinius simptomus, kurie pasireiškia COVID-19 pacientams, tokius kaip skonio ar kvapo praradimas, – sakė F. Heppneris. – Mes taip pat aptikome SARS-CoV-2 tose smegenų dalyse, kurios yra atsakingos už gyvybiškai svarbias funkcijas, pavyzdžiui, kvėpavimą. Negalima atmesti, kad sunkia COVID-19 forma sergantiems pacientams viruso buvimas šiose smegenų srityse gali dar labiau apsunkinti kvėpavimo funkciją ir prisidėti prie kvėpavimo problemų dėl SARS-CoV-2 infekcijos poveikio plaučiams. Panašių problemų gali kilti ir kalbant apie širdies bei kraujagyslių sistemos funkciją.“