Kylant jūros vandens lygiui, Dogerlandas pamažu traukėsi. O maždaug 6150 metais prieš Kristų įvyko didžiulė nelaimė: prie Norvegijos krantų povandeninė Storegos nuošliauža sukėlė cunamį Šiaurės jūroje, kuris užtvindė Didžiosios Britanijos pakrantę ir veikiausiai pražudė tūkstančius pakrančių gyvenvietėse gyvenusių žmonių, rašo laikraščio „The Guardian“ žurnalistė Esther Addley.
Istorikai ilgą laiką manė, kad būtent šis cunamis buvo lemiamas veiksnys, galutiniai atskyręs Didžiąją Britaniją nuo žemyninės Europos. Tačiau naujausią archeologinį tyrimą, kurio išvados skelbiamos žurnalo „Antiquity“ gruodžio mėnesio numeryje, atlikę mokslininkai tvirtina, kad Dogerlandas iš tiesų išgyveno cunamį ir kaip salynas gyvavo dar kelis amžius.
Vienas iš tyrimo autorių, Bradfordo universiteto archeologas Vincentas Gaffney, pastaruosius 15 metų tyrinėjo po vandeniu esančias Dogerlando liekanas. Jo tyrimas buvo dalis europinio projekto „Lost Frontiers“.
Panaudoję seisminio pavojingumo žemėlapius, atlikę kompiuterinių simuliacijų ir panaudoję kitus metodus, V. Gaffney ir jo kolegos sėkmingai sukūrė dingusios teritorijos pelkių, upių ir kitų geografinių charakteristikų žemėlapį, rašo smithsonianmag.com.
Šio naujausio tyrimo metu britų ir estų archeologų komanda panaudojo topografinių tyrimų duomenis ir povandeninių dugno nuosėdų mėginių tyrimo rezultatus. Viename mėginyje, paimtame prie šiaurinių Norfolko grafystės krantų, buvo aptikta nuosėdinių įrodymų iš Storegos nuošliaužos laikų.
Pats šių dugno nuosėdų paėmimas buvo „didžiulis iššūkis“, – sakė Readingo universiteto archeologė Karen Wicks, kuri pati šiame tyrime nedalyvavo.
Naujausio tyrimo autoriai teigia, kad prieš maždaug 9 tūkst. metų dėl klimato kaitos kylantis jūros vandens lygis pavertė Dogerlandą salynu. Nors vėliau kilęs cunamis sunaikino tuomet gyvavusias medžiotojų ir rinkėjų bei žvejų bendruomenes, gyvenusias palei Didžiosios Britanijos pakrantę, manoma, kad sausumos masyvas, įskaitant „Dogerio salą“ ir „Dogerio salyną“, kuris dydžiu prilygo Velsui, po šio kataklizmo išliko.
„New Scientist“ pažymi, kad kai kurios sausumos dalys nuo didžiulių bangų buvo apsaugotos, o kitos – smarkiai nuniokotos. „Jeigu tą dieną prieš 8200 metų būtumėte stovėję ant kranto, neabejotinai jums tai būtų buvusi labai bloga diena“, – laikraščiui „The Guardian“ sakė V. Gaffney. – Tai buvo katastrofa. Daug žmonių, veikiausiai tūkstančiai žmonių, žuvo.“
Mokslininkai sako, kad ši atnaujinta Dogerlando istorija gali pakeisti mokslininkų suvokimą apie tai, kaip žmonės atkeliavo į Didžiąją Britaniją. Manoma, kad Dogerio salynas galėjo būti sustojimo vieta, kurioje apsigyveno pirmieji neolito laikų ūkininkai prieš persikeldami į Didžiąją Britaniją, kur įkūrė nuolatinių gyvenviečių saloje. Toks perėjimas prie ūkininkavimo įvyko maždaug prieš 6 tūkst. metų.
Naujausio tyrimo autoriai teigia, kad prieš maždaug 7 tūkst. metų Dogerlandas jau buvo visiškai dingęs. Jį pasiglemžė jūros vanduo. „Galiausiai Dogerlandą „nužudė“ klimato kaita“, – sakė V. Gaffney.
