Pagaliau turima pakankamai patikimų įrodymų, kad tos siaubingos istorijos apie netikrosios našlės įkandimų sukeltas baisias odos infekcijas iš tiesų bent iš dalies turi pagrindo, skelbia sciencealert.com.

Netikroji našlė Jungtinę Karalystę savo namais gali vadinti aštuntojo XIX amžiaus dešimtmečio. Labiausiai tikėtina, kad šis voras atkeliavo iš Madeiros ar Kanarų salų, esančių prie Afrikos krantų.

Pastaraisiais dešimtmečiais šio voro paplitimo plotai pasiekė net Airiją. Kadangi jis, kaip ir žmonės, mėgsta šiltus namus, pastarųjų susidūrimai su šiais aštuonkojais migrantais tampa vis dažnesni, ypač šiais metais, kai dėl naujojo koronaviruso daugiau laiko praleidžiama namuose.

Deja, ne visi tokie susitikimai yra draugiški.

„Maždaug dešimties rūšių vorai, gyvenantys Šiaurės Vakarų Europoje, turi pakankamai tvirtus geluonis, kad galėtų pradurti žmogaus odą ir suleisti nuodų. Tačiau tik vienos rūšies voras – neseniai paplitusi kilmingoji netikroji našlė – yra laikomas svarbiu medicininiu požiūriu“, – sakė Golvėjuje veikiančio Airijos nacionalinio universiteto zoologas Johnas Dunbaras.

Daugeliu atvejų blogiausia, ką žmogus gali patirti po netikrosios našlės įkandimo, yra kelias valandas įkandimo vietoje juntamas skausmas. Galbūt dieną ar dvi bus juntamas sąnarių sustingimas. Tai tikrai nebus blogiau nei vapsvos įgėlimas. Tačiau nerimą turėtų kelti ne nuodai: didžiausią riziką kelia bakterijos, kurių aptinkama ant šio voro geluonies.

Karts nuo karto Jungtinės Karalystės žiniasklaidoje pasirodo pranešimų, kad po šio voro įkandimo žmonėms ne šiaip pirštą paskauda. Košmarus skatina pranešimai apie sutinusias rankas, pūvančias pūliuojančias žaizdas, amputacijos grėsmę ar net mirtį.

Nors ne visais atvejais įmanoma tiksliai nustatyti tokių problemų kaltininką, dažniausiai kaltė suverčiama netikrosioms našlėms.

Ekspertai, žinoma, stojo ginti šių vorų. Ir teigia, kad net jei toks voras paliko porą skylučių odoje, pačios aukos yra kaltos dėl žaizdos užkrėtimo, nes nešvariais nagais pasikasė įkandimo vietą.

Iki šiol turėta mažai svarių įrodymų patvirtinti abiejų pusių argumentus. Todėl J. Dunbaro komanda soduose ir šalia kelių savo tyrimui surinko netikrųjų našlių, amaurobius similis rūšies vorų ir plyšinių kampavorių bei parsinešė jų į laboratoriją.

Laboratorijoje nuo vorų kūnų ir chelicerų buvo paimti bakterijų tepinėliai, o iš netikrųjų našlių buvo paimta ir nuodų mėginių.

Nuodai buvo panaudoti patikrinti hipotezę, ar jie gali užtikrinti voro geluonies sterilumą, kad įkandimo metu aukai nebūtų perduota ir bakterijų. Tačiau buvo nustatyta, kad taip nėra.
RNR analizė iš tiesų atskleidė, kad ant vorų kūnų egzistuoja didžiulė mikrobų įvairovė. Iš viso buvo nustatyta daugiau nei 10 bakterijų genčių: iš 22 bakterijų rūšių, aptiktų ant netikrųjų našlių, 12 buvo potencialiai patogeniškos žmonėms.

„Mūsų tyrimas parodė, kad vorai yra ne tik nuodingi, bet ir yra pavojingų bakterijų, galinčių sukelti sunkių infekcijų, nešiotojai“, – konstatavo Airijos universiteto mikrobiologas Neyazas Khanas.

Tačiau šiuo atveju kalbama ne apie marą platinančius siaubūnus: daugumą ant vorų aptinkamų bakterijų galima rasti beveik visur, net ir ant žmonių kūnų.

Kai kurios aptiktos bakterijos pademonstravo ypatingą atsparumą antibiotikams, ir būtent tai kelia didžiausią nerimą.

„Didžiausią grėsmę kelia tai, kad kai kurios iš surastų bakterijų yra atsparios daugeliui antibiotikų, todėl jų sukeltas infekcijas yra ypač sunku gydyti įprastais vaistais“, – sakė N. Khanas.

Atsižvelgiant į itin gausų antibiotikų vartojimą – tiek medicinoje, tiek ir gyvūlininkystėje, vaistams atsparios superbakterijos yra sparčiai kylanti grėsmė, į kurią reikėtų žiūrėti labai rimtai.

Gera žinia ta, jog šiuo atveju visas laboratorijoje nustatytas bakterijas veikė dažnai naudojamas antibiotikas ciprofloksacinas. Bent jau kol kas.

Žinodami, kad įkąsdami vorai perduoda ir superbakterijų, neturėtume dar labiau bijoti vorų. Juk galiausiai tai rizika, su kuria mes visi susiduriame įvairiose gyvenimo srityse. Be to, didžiajai daliai žmonių tikimybė, kad įkąs voras, yra labai maža. Ką jau bekalbėti apie mirtinos infekcijos išsivystymo tikimybę.

Tačiau vos kelių mažyčių odos pradūrimų sukeltos vaistams atsparios infekcijos potencialo suvokimas gali išgelbėti gyvybę.

„Tai yra kažkas, ką nuo šiol turės įvertinti ir sveikatos priežiūros specialistai“, – sakė N. Khanas.

Šio mokslinio tyrimo išvados buvo paskelbtos leidinyje „Scientific Reports“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (24)