Kaip savo „Facebook“ paskyroje rašo V. Sinkevičius, paskutinįkart baterijų teisinė bazė buvo atnaujinta 2006 metais. „Taip, išties nuo to laiko šis bei tas pasikeitė. Dėl to Europos pramonė prašė krypties tam, kad ant baterijos esantis užrašas „Made in EU“ reikštų kokybę ir tvarumą. Kad leistų būti tikriems investuojant į baterijų pramonę. Komisija šiandien šį patikinimą davė“, – rašo V. Sinkevičius.
Kalbėdamas su Delfi V. Sinkevičius, pabrėžė, kad dabartinė galiojanti direktyva yra 15 metų senumo ir neatitinka šių dienų realijos.
„Baterijos yra ateitis. Matome, kad jų augimas bei įvairių resursų naudojimas joms gaminti bus didžiulis, ar tai būtų baterijos automobiliuose, ar tai būtų įvairios kitos baterijos – net smulkiausiuose įrenginiuose, kuriuos mes naudojame. Jų naudojimo augimas didžiulis. Skaičiuojame, kad vien automobilių baterijos iki 2030 metų augs 14 kartų. Labai svarbu, kad tokia sritis būtų tinkamai sureguliuota. Mūsų reguliavimas reguliuoja visą baterijos gyvavimo ciklą: nuo resursų išgavimo iki baterijos gamybos, jos gyvavimo ciklo ir pabaigos – kas po to vyksta, kad ji būtų tinkamai perdirbta“, – sako eurokomisaras.
Anot jo, baterija yra įrankis įgyvendinti Europos žaliąjį kursą – baterijos tampa galimybe apsaugoti aplinką nuo taršos.
„Kad baterijos tokiomis taptų, privalėsime judėti dvejomis kryptimis: visos Europos Sąjungoje naudojamos baterijos – nepriklausomai nuo to, ar jos čia pagamintos, ar importuotos – turės būti ne tik kokybiškos ir saugios, bet ir ilgaamžės bei draugiškos aplinkai visame gyvavimo cikle.
Jų gamybai naudojamos medžiagos turės atitikti ekologinius standartus, o žalingų medžiagų jose mažės. Visa tai tam, kad neigiamas poveikis aplinkai būtų minimizuojamas jau gamybos metu.
Kiekvieno produkto „teisėjai“ yra vartotojai, todėl šiuo atveju jie turi teisę žinoti, kokią žalą aplinkai padarė jų perkama baterija. Nuo 2024 metų vidurio Europos Sąjungos rinkoje galės būti naudojamos tik tos elektromobiliams ir pramonei skirtos baterijos, kurios turės anglies pėdsako deklaraciją. Vartotojas galės apsispręsti, kokią kainą už tai sumoka planeta“, – teigia eurokomisaras.
Kaip teigia pašnekovas, turint omeny spartų baterijų naudojimo augimą, svarbu padėti ir vartotojams atsirinkti, kurios baterijos gali tarnauti ilgiau, kurios yra patikimesnės, kurios yra pagamintos naudojantis žalaisiais standartais. Todėl, teigia V. Sinkevičius, baterijos turės specialų žymėjimą, kuris leis vartotojams lengviau pasirinkti.
Dėmesio sulauks ir itin dažnai naudojamos ličio baterijos. „Jei prieš 10 metų jos užėmė nedidelę rinkos dalį, tai dabar jos dabar užima vieną didžiausių rinkos dalių. Jų augimas iki 2040 metų bus 700 kartų. Bus didžiulis augimas“, – neabejoja pašnekovas.
Svarbus aspektas, sako eurokomisaras, yra ne tik saugos tokių baterijų utilizavimo klausimas, bet ir pačio ličio gavyba. „Europos Sąjunga šiuo metu yra labai stipriai priklausoma nuo Čilės, kur yra išgaunamas litis. Mes norime didinti mūsų nepriklausomumą nuo tų naudingų iškasenų“, – sako jis.
Tačiau, anot V. Sinkevičiaus, šiuo metu 45 proc. Europos Sąjungoje išmetamų baterijų privalo būti surenkamos. „Šis tikslas turi būti ambicingesnis. 2030 metais turės būti surenkama 70 proc. visų nebenaudojamų baterijų ir visos jos būtų perdirbamos“, – sako jis.
Tokie pokyčiai numato ne tik galimybę žalesnei Europai, bet ir yra nauda vartotojams: anot pašnekovo, galėsime tikėtis patikimesnio bei geresnio produkto, kurio kaina – nesikandžios.
