Pavasarį Romanas Novakas tik nulijus grybavo miškingoje kalvos pašlaitėje, netoli savo namų rytiniame Jesenicko miesto, skelbia Tarptautinis Prahos radijas. Veikiausiai tik dėl to, kad vyras atidžiai apžiūrinėjo miško paklodę, ar kur nesislepia grybo kepuraitė, pamatė iš žemės kyšantį metalo gabalą. „Paspyriau jį ir supratau, kad tai yra ašmenys, kalavijo dalis. Tada pakasiau giliau ir radau bronzinį kirvį“, – pasakoja R. Novakas.
R. Novakas apie savo radinį pranešė archeologams, o oficialų šios vietos tyrimą dabar planuoja mokslininkų komanda iš netoliese esančio Silezijos muziejaus Opavos mieste.
Kalavijas ypač išsiskiria savo išvaizda: jo smaigalys bei rankena įmantriai dekoruoti išgraviruotais apskritimais ir pusmėnulių eilėmis. Deja, ašmenys netoli rankenos yra lūžę, bet bendrai ginklas yra pilnai išsilaikęs.
„Šiuo metu mes kruopščiai apžiūrinėjame radimo vietą ir ieškome kitų galimų radinių“, – „Live Science“ teigė Silezijos muziejaus archeologas Jiřís Juchelka. Radinio lokacija yra toli nuo šiuolaikinių miestų ir žinomų priešistorinių gyvenviečių, „archeologiškai marginalinėje“ vietovėje, kurioje nebuvo pranešta apie jokius kitus radinius, sakė mokslininkas.
J. Juchelka su kolegomis atliko keletą radinių tyrimų, įskaitant cheminės sudėties analizę ir rentgeno tyrimus, kad išsiaiškintų vidinę ginklo struktūrą.
Jie nustatė, kad puošniai dekoruotas bronzinis kalavijas buvo sukurtas bronzos amžiuje, šiaurės Europoje – ir atrodo labiausiai panašus į Vesbio kalavijus, pavadintus pagal Švedijos miestą, kuriame rasti pirmieji tokių ginklų pavyzdžiai.
Kalavijuje naudojamų metalų rūšys rodo, kad jis tikriausiai buvo pagamintas už regiono, kuriame jis buvo rastas, ribų, o bronzos kirvis gali būti vietinės gamybos, teigė mokslininkas.
J. Juchelka sakė, kad tais laikais, kai centrinėje Europoje dar tik kūrėsi Laidojimo laukų kultūra, toks kalavijas turėjo būti labai brangus daiktas. Kultūra apie kurią kalba mokslininkas buvo taip pavadinta dėl praktikos laidoti savo mirusiuosius urnose, laukuose.
Rentgenograma parodė, kad visame kalavijo korpuse yra oro burbuliukų, ir tai greičiausiai yra jo gamybos technologijos rezultatas: tuo metu labiausiai paplitusi kalavijų gamybos technika buvo bronzos liejimas formoje, vietoje vėliau nusistovėjusio iki raudonumo įkaitinto metalo kalimo. Tyrėjai paaiškino, kad oro burbuliukai taip pat paaiškina, kodėl kalavijas nebuvo ypač tvirtas.
J. Juchelka sakė, kad šis ginklas galėjo būti naudojamas apeigoms, o ne kovai. Tačiau archeologai nežino, kaip kalavijas ir kirvis atsidūrė Čekijos miške. „Radiniai gali būti susiję su religija, arba jie gali būti bronzos amžiaus lobio dalis, – sakė jis. – Tai nėra lengva pasakyti – remiantis tuo, ką dabar žinome“.
